Puiki knyga, ir dovanai, ir savo bibliotekai. Pasakojimas apie žmogaus paslaptį, meilę ir atmintį, kurią, nepapasakotą, reikia pačiam susidėlioti, jei lieka tik...
Puiki knyga, ir dovanai, ir savo bibliotekai. Pasakojimas apie žmogaus paslaptį, meilę ir atmintį, kurią, nepapasakotą, reikia pačiam susidėlioti, jei lieka tikrasis ryšys apie tėvus, senelius, brolius. Tai, ko jie nepasakė, nutylėjo ar paslėpė, tenka pačiam atsikasti, nugramdyti kaip po apnašų sluoksniu pasislėpusią ypatingųjų riešutmedžių medieną su raštais - iškentusio medžio ženklais.Jei medis ir žmogus ištveria kančios ugny, tveria, kuria ir būna atrandamas. Gražaus vertimo knyga, jei ne vardai, jei ne kito krašto vietovardžiai, panoramos, sakytum parašyta sava kalba. Tai tik padėkos sakinys už meninį vertimą. Poetiški sakiniai persipina su nuosekliu ir beveik detektyviniu pasakojimu.
Aprašymas
„...tikriausiai pats puikiausias metų romanas". Rune Hallheim, „Aftenposten"
Edvardas Hirifjelis užaugo su seneliu nuošaliame Norvegijos kaimelyje, erdvių laukų, ganyklų ir miškų apsuptyje. Kai jam buvo vos treji, jo tėvai žuvo Prancūzijoje. Ką jie veikė nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų užsilikusių minų pilname miške? Kodėl pats Edvardas tik po keturių dienų buvo aptiktas visai kitoje Prancūzijos vietovėje? Prabėgus keliems dešimtmečiams šie klausimai vis dažniau iškyla į paviršių, tačiau vaikino senelis Sverė nesutinka atskleisti šeimos paslapčių.
Netikėta senelio mirtis priverčia Edvardą apsispręsti. Jis galėtų likti senelio ūkyje, auginti bulves ir avis, sukurti šeimą ir ramiai gyventi. Vis dėlto giliai širdyje kirbantis noras išsiaiškinti šeimos istoriją yra stipresnis. Edvardas išvyksta į Škotijai priklausančias Šetlando salas, kur tikisi rasti senelio brolį Einarą. Deja, pastarasis savo paslaptis irgi jau nusinešė į kapus. Atšiauriose salose Edvardas sutinka mįslingą merginą, kuri taip pat siekia išsiaiškinti jo istoriją. Tačiau jos pagalba turi savo kainą.
„Užburianti ir intriguojanti vienos šeimos istorija... Aukščiausio lygio literatūros pavyzdys." „Gjengangeren"
„Fantastiškai ambicingas romanas apie karą, meilę ir šeimos ryšius."
„...tikriausiai pats puikiausias metų romanas". Rune Hallheim, „Aftenposten"
Edvardas Hirifjelis užaugo su seneliu nuošaliame Norvegijos kaimelyje, erdvių laukų, ganyklų ir miškų apsuptyje. Kai jam buvo vos treji, jo tėvai žuvo Prancūzijoje. Ką jie veikė nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų užsilikusių minų pilname miške? Kodėl pats Edvardas tik po keturių dienų buvo aptiktas visai kitoje Prancūzijos vietovėje? Prabėgus keliems dešimtmečiams šie klausimai vis dažniau iškyla į paviršių, tačiau vaikino senelis Sverė nesutinka atskleisti šeimos paslapčių.
Netikėta senelio mirtis priverčia Edvardą apsispręsti. Jis galėtų likti senelio ūkyje, auginti bulves ir avis, sukurti šeimą ir ramiai gyventi. Vis dėlto giliai širdyje kirbantis noras išsiaiškinti šeimos istoriją yra stipresnis. Edvardas išvyksta į Škotijai priklausančias Šetlando salas, kur tikisi rasti senelio brolį Einarą. Deja, pastarasis savo paslaptis irgi jau nusinešė į kapus. Atšiauriose salose Edvardas sutinka mįslingą merginą, kuri taip pat siekia išsiaiškinti jo istoriją. Tačiau jos pagalba turi savo kainą.
„Užburianti ir intriguojanti vienos šeimos istorija... Aukščiausio lygio literatūros pavyzdys." „Gjengangeren"
„Fantastiškai ambicingas romanas apie karą, meilę ir šeimos ryšius."
Bjørn Gabrielsen, „Dagensnæringsliv"
Atsiliepimai
Neringa C.
2021-09-18
Puiki knyga. Atrodo ot didelio čia daikto, sūnus nori išsiaiškinti kas nutiko jo mirusiems tėvams... Bet tada ir prasideda visas įdomumas. Kiek paslapčių gali nusinešti mirusieji, kurias reikia pačiam kažkokiu būdu išsiaiškinti. Skaičiau kaip kokį detektyvą, paslaptys atsiskleidė labai intriguojančiai
Elena
2020-08-31
Puiki knyga. Tipiškas skandinaviškas mąstymas. Plauki paskui su pasigėrėjimu. Kai ką žinai, kai ką nujauti, truputį nesupranti, bet galiausiai viskas pasirodo logiška
Jolanta D.
2018-03-02
Labai patiko, knyga verta dėmesio ir vietos gerų knygų lentynoje
ritari
2018-02-20
Puiki knyga, ir dovanai, ir savo bibliotekai. Pasakojimas apie žmogaus paslaptį, meilę ir atmintį, kurią, nepapasakotą, reikia pačiam susidėlioti, jei lieka tikrasis ryšys apie tėvus, senelius, brolius. Tai, ko jie nepasakė, nutylėjo ar paslėpė, tenka pačiam atsikasti, nugramdyti kaip po apnašų sluoksniu pasislėpusią ypatingųjų riešutmedžių medieną su raštais - iškentusio medžio ženklais.Jei medis ir žmogus ištveria kančios ugny, tveria, kuria ir būna atrandamas. Gražaus vertimo knyga, jei ne vardai, jei ne kito krašto vietovardžiai, panoramos, sakytum parašyta sava kalba. Tai tik padėkos sakinys už meninį vertimą. Poetiški sakiniai persipina su nuosekliu ir beveik detektyviniu pasakojimu.
Tai knyga, kurią parduoda privatus žmogus. Kai apmokėsite užsakymą, jį per 7 d. išsiųs knygos pardavėjas . Jei to pardavėjas nepadarys laiku,
pinigai jums bus grąžinti automatiškai.
Šios knygos būklė nėra įvertinta knygos.lt ekspertų, todėl visa atsakomybė už nurodytą knygos kokybę priklauso pardavėjui.
Atsiliepimai
Puiki knyga. Atrodo ot didelio čia daikto, sūnus nori išsiaiškinti kas nutiko jo mirusiems tėvams... Bet tada ir prasideda visas įdomumas. Kiek paslapčių gali nusinešti mirusieji, kurias reikia pačiam kažkokiu būdu išsiaiškinti. Skaičiau kaip kokį detektyvą, paslaptys atsiskleidė labai intriguojančiai
Puiki knyga. Tipiškas skandinaviškas mąstymas. Plauki paskui su pasigėrėjimu. Kai ką žinai, kai ką nujauti, truputį nesupranti, bet galiausiai viskas pasirodo logiška
Labai patiko, knyga verta dėmesio ir vietos gerų knygų lentynoje
Puiki knyga, ir dovanai, ir savo bibliotekai. Pasakojimas apie žmogaus paslaptį, meilę ir atmintį, kurią, nepapasakotą, reikia pačiam susidėlioti, jei lieka tikrasis ryšys apie tėvus, senelius, brolius. Tai, ko jie nepasakė, nutylėjo ar paslėpė, tenka pačiam atsikasti, nugramdyti kaip po apnašų sluoksniu pasislėpusią ypatingųjų riešutmedžių medieną su raštais - iškentusio medžio ženklais.Jei medis ir žmogus ištveria kančios ugny, tveria, kuria ir būna atrandamas. Gražaus vertimo knyga, jei ne vardai, jei ne kito krašto vietovardžiai, panoramos, sakytum parašyta sava kalba. Tai tik padėkos sakinys už meninį vertimą. Poetiški sakiniai persipina su nuosekliu ir beveik detektyviniu pasakojimu.