Penkių knygų su defektais rinkinys: Trečioji Evangelija + Kita ranka + Sienos + Visiškas užsidarymas + Irklais iki Niagaros krioklių
Penkių knygų su defektais rinkinys: Trečioji Evangelija + Kita ranka + Sienos + Visiškas užsidarymas + Irklais iki Niagaros krioklių
  • Išparduota
TREČIOJI EVANGELIJA (knyga su defektais) Butai, mašinos, pinigai, mygtukiniai telefonai, televizija, maistas, drabužiai, kelionės, seksas, vaikai ir blogi įpročiai – visa Lietuvos buitis iš pirmojo laisvės dešimtmečio. 1989–2000 metai trečiojoje Užkalnio evangelijoje: ne apie politiką ir ne apie Landsbergį su Brazausku, bet apie mus visus, kuo gyvenome ir apie ką galvojome. Linksmiausia, giliausia ir lengviausiai skaitoma naujausios istorijos knyga iš Užkalnio, kuris perkrato visą savo ir jūsų…
0
  • Leidėjas:
  • Metai: 2021
  • Prekės kodas: 2200100828858
  • Versijos kodas: RN
  • Formatas: 14,3 x 21,3 cm, kieti viršeliai
  • Kalba: Lietuvių

Penkių knygų su defektais rinkinys: Trečioji Evangelija + Kita ranka + Sienos + Visiškas užsidarymas + Irklais iki Niagaros krioklių | knygos.lt

Atsiliepimai

Aprašymas

TREČIOJI EVANGELIJA (knyga su defektais)

Butai, mašinos, pinigai, mygtukiniai telefonai, televizija, maistas, drabužiai, kelionės, seksas, vaikai ir blogi įpročiai – visa Lietuvos buitis iš pirmojo laisvės dešimtmečio. 1989–2000 metai trečiojoje Užkalnio evangelijoje: ne apie politiką ir ne apie Landsbergį su Brazausku, bet apie mus visus, kuo gyvenome ir apie ką galvojome. Linksmiausia, giliausia ir lengviausiai skaitoma naujausios istorijos knyga iš Užkalnio, kuris perkrato visą savo ir jūsų prisiminimų palėpę iš to nepaprasto dešimtmečio, kuriame visi buvome atradimo herojai.

Tai buvo didžiojo mokymosi, nubalnotų kelių ir sukruvintų krumplių laikotarpis.

Mes buvome, turbūt, kaip Amerikos indėnai, naiviai žiūrintys į užkariautojus iš Europos ir perkantys arba keičiantys savo brangenybes į blizgučius ir veidrodėlius. Paskui daugeliui atėjo susivokimas, kas gerai ir kas blogai, ką verta importuoti į mūsų gyvenimą ir ko nereikia, kokie įpročiai ir įgūdžiai mums reikalingi, o kas yra tiesiog purvinos svetimo gyvenimo putos arba svetimi spalvoti muilo burbulai.

Šioje knygoje yra mano, Andriaus Užkalnio, gimusio 1970 metais Kaune, prisiminimai ir paaiškinimai apie tą laiką, kuris teko mano jaunystei, ir šiek tiek faktų, kuriuos irgi gali kas nors ginčyti. Žmonės manęs klausia, ar savo istorinę dokumentiką aš teikiu patikrinti istorikams, ir aš sakau – niekada. Nes istorikai turi savo prisiminimus, o aš turiu savuosius, ir dar aš turiu savo atmintį ir savo supratimą apie tai, kaip klostėsi dalykai ir kaip jie man atrodė.


KITA RANKA (knyga su defektais)

Dažną dieną man norisi verčiau būti Britanijos vieno svaro moneta, o ne mergaite iš Afrikos. Visi apsidžiaugtų, vos mane išvydę. Galbūt savaitgalį pasisvečiuočiau pas jus, o paskui, nes tokia jau esu permainingo būdo, persikraustyčiau pas vyruką iš kampinės parduotuvės, bet jūs vis tiek nenusimintumėt, nes dorotumėt bandelę su cinamonu arba gurkšnotumėt šaltą kokakolą iš skardinės, o manęs nė neprisimintumėt. Būtume laimingi kaip du meilužiai, susipažinę per atostogas, o paskui užmiršę vienas kito vardą.

Šešiolikmetė nigerietė išsprunka iš imigrantų sulaikymo centro ir vieną dieną išdygsta prie pasiturinčios poros namų durų Londono priemiestyje. Didžiojoje Britanijoje Maža Bitė pažįsta tik Sarą ir Endrių. Sutiko juos Nigerijos paplūdimyje vieną krauju pažymėtą dieną ir ši pažintis negrįžtamai pakeitė juos visus.

„Kita ranka“ – talentingai papasakota daugialypė istorija apie tai, ką išgyveno Nigerio deltos žmonės per konfliktą dėl naftos ir ką patyrė Jungtinėje Karalystėje prieglobsčio ieškojusi paauglė našlaitė. Tai istorija apie pabėgėlių bandymą išlikti ir senosios Europos abejingumą. Apie bejausmę globalizacijos mašiną ir kiekvieno žmogaus asmeninę atsakomybę. Apie meilę, ištikimybę, draugystę ir tinkamą laiką grąžinti skolas.

JAV ši knyga buvo išleista pavadinimu „Maža Bitė“ (Little Bee), nominuota ne vienam apdovanojimui ir tapo The New York Times bestseleriu. Jos ekranizavimo teises įsigijo Amazon Studios, filmą prodiusuoti ir jame vaidinti sutiko „Oskaro“ laimėtoja Julia Roberts.

Chrisas Cleave'as gimė Londone, ankstyvą vaikystę praleido Kamerūne, studijavo eksperimentinę psichologiją Balliolio koledže Oksforde. Dabar gyvena Londone su žmona ir trimis vaikais. Jam labai aptinka bendrauti su skaitytojais, todėl kviečia visus norinčius prisistatyti tviteryje twitter.com/chriscleave arba svetainėje http://www.chriscleave.com.


SIENOS (knyga su defektais)

Ryški populiariosios istorijos knyga apie dažnai pražiūrimą žmonijos raidos detalę (Library Journal) – sienas. Tai įsimintina ir akis atverianti saga, kuri atskleidžia pribloškiamą sąsają tarp to, ką statome, ir to, kaip gyvename.

Knygoje „Sienos“, kurią Publishers Weekly pristato kaip „informatyvią, aktualią ir verčiančią susimąstyti“, pasakotoju ir gidu tampa garbus istorikas Davidas Frye'us. Su juo keliaujame atgal į laikus, kai neegzistavo jokie barjerai iš plytų ar akmenų, į erą, kai klajoklių gentys varžėsi dėl menkų išteklių, o kiekvienas vyras buvo ruošiamas sunkumų kupinam gyvenimui. Tačiau tie patys klajokliai sukurs užtvaras iš dumblo, plytų, akmenų ir sėkmingai padalys žmoniją: vienoje pusėje atsidurs tie, kuriuos sienos saugo, o kitoje – kurių neįleidžia.

Šio pasakojimo žvaigždės yra pačios sienos, kylančios senovinėse ir egzotiškose vietose: Mesopotamijoje, Babilone, senovės Graikijoje, Kinijoje, Romos imperijoje, Mongolijoje, Afganistane, Misisipės žemupyje ir net Centrinėje Amerikoje. Keliaudami per laiką ir erdvę, atrandame tūkstančio mylių ilgio sieną Azijos stepėse; sužinome apie keistus spartiečių ritualus; stebime mongolų karo vadus, vedančius savo mylių ilgumo ordas; tampame legendinės Konstantinopolio apgulties liudininkais; drebame dėl prancūzų tyrinėtojų likimų; stebimės Mažino linijos kvailybe; įsitempiame, kai Šaltojo karo laikų Berlyne bręsta krizė; žiovaujame nuo aptvertos Holivudo prabangos ir apmąstome šiuolaikinę sienų maniją.

Kirkus Reviews išgirta kaip „Provokuojama, gerai parašyta ir – visoje planetoje kylant sienoms – pačiu laiku“, knyga „Sienos“ palaipsniui atskleidžia, kaip barjerai paveikė mūsų psichiką. Joje keliami klausimai ir intriguoja, ir verčia susimąstyti: ar civilizacija tapo įmanoma dėl sienų? Ir ar galime gyventi be jų?

Davidas Frye'us gimė Rytų Tenesyje, 1991 metais Diuko universitete įgijo vėlyvosios senovės istorijos mokslų daktaro laipsnį, dabar yra Rytų Konektikuto universiteto istorijos profesorius, dėsto senovės ir viduramžių istoriją. Frye'aus moksliniai straipsniai spausdinti JK, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje ir JAV. Kaip mokslininkas, jis yra dalyvavęs archeologiniuose kasinėjimuose Britanijoje ir Rumunijoje.

Frye'us turi tris suaugusius vaikus ir su žmona Noelle gyvena Konektikute.


VISIŠKAS UŽSIDARYMAS (knyga su defektais)

Pandemija visiškai uždarė miestą. Paskelbta nepaprastoji padėtis. Mirtinas virusas jau pasiglemžė tūkstančius gyvybių. Ligoninės ir ypatingosios paskirties tarnybos nesusidoroja su krūviu. Kunkuliuoja smurtas ir pilietiniai neramumai.

Kai ką primena, tiesa?

2005-aisiais škotų rašytojas Peteris May pradėjo rinkti medžiagą kriminaliniam romanui, kurio veiksmas vyktų tuo metu siautusio paukščių gripo pandemijos fone. Tačiau britų redaktoriams pasirodė, kad jo vaizduojamas nematomo H5N1 priešo apsuptas Londonas nerealus, kad tai neįmanoma, nors visi tyrimai rodė, jog taip išties gali nutikti. Knyga taip ir nebuvo išleista.

Praėjo penkiolika metų ir pasaulį sukaustė COVID-19. „Ko gero, atėjo laikas atversti tą dulkėtą „Dropbox“ aplanką, iškasti seną rankraštį ir pasidalyti juo su skaitytojais – bent jau tam, kad visi suprastume, jog gali būti kur kas blogiau“, – sako rašytojas.


Laikinosios ligoninės statybvietėje viename Londono parkų darbininkai randa krepšį su nužudyto vaiko kaulais. Nepaisant pandemijos keliamos suirutės, auka nusipelnė teisingumo.

Tirti įvykio siunčiamas Džekas Maknilas, paskutines darbo dienos valandas Londono policijoje skaičiuojantis detektyvas inspektorius. Jo karjera žlugusi, santuoka sugriauta, virusas skaudžiai palietė šeimą. Išaiškinti mergaitės žudiką – paskutinė jo pareiga ir garbės reikalas. Tačiau galingos jėgos pasiruošusios padaryti viską, kad nuslėptų tiesą.


Peteris May
gimė ir užaugo Škotijoje. Dvidešimt vienų pelnė žurnalistikos apdovanojimą, dvidešimt šešerių išleido romaną. Kai pirmąją jo knygą BBC studija pavertė draminiu serialu, May metė žurnalistiką ir per penkiolika itin našių metų tapo vienu geriausių škotų televizijos dramaturgų. Sukūrė tris draminius serialus, buvo dviejų populiariausių Škotijos serialų scenarijaus redaktorius ir prodiuseris, prisidėjo kuriant daugiau nei tūkstantį geriausius reitingus turinčių serialų serijų. O tada nusprendė palikti televiziją ir grįžti prie pirmosios meilės – romanų.

Apdovanotas keliomis Prancūzijos literatūros premijomis. Už „Juodąjį namą“, pirmąją pasauliniu bestseleriu tapusios Luiso salos trilogijos dalį, įvertintas JAV Barry apdovanojimu. 2014 metais už romaną „Entrė sala“ pagerbtas ITV „Specsavers“ kriminalinių trilerių knygų klubo metų apdovanojimu. Su žmona rašytoja Janice Hally gyvena Pietvakarių Prancūzijoje.

Daugiau apie knygą knygos.lt bloge.


IRKLAIS IKI NIAGAROS KRIOKLIŲ (knyga su defektais)

Tik pergalės galėjo išpildyti vienintelį jos norą – apkabinti tėvą...

1967-ieji. Sovietų Sąjungos rinktinės narė Sofija rengiasi Europos akademinio irklavimo čempionatui Prancūzijoje. Kvietimas nedelsiant atvykti į KGB Vilniuje sukelia nerimą – dar gyvi vaikystės prisiminimai, kai pareigūnai išsivesdavo mamą ir ši pradingdavo kelioms dienoms ar savaitėms. Nejaugi skaudi šeimos istorija sutrukdys dalyvauti svarbiausiose karjeros varžybose...

KGB rūmuose Sofija sužino, kad tėvas, kurį pažįsta tik iš nuotraukos, gyvas. Tebuvo vienų metukų, kai jis, Lenkijos karininkas, pradingo Antrojo pasaulinio karo sumaištyje. Tėvą su dukra skiria ne tik dvidešimt septyneri nesimatymo metai, didžiulis atstumas, bet ir geležinė uždanga. Ar pavyks Sofijai pro ją prasiveržti?

Romanas paremtas vilnietės irkluotojos ir trenerės Sofijos Grucovos gyvenimo istorija.

Rima Karalienė: „Esu buvusi irkluotoja, irkluotojų dukra, irkluotojų dukterėčia, irkluotojo žmona, irkluotojų mama ir irkluotojos anyta. Nuo vaikystės supama tokios aplinkos, nuolat domėjausi irklavimo sporto ištakomis, tradicijomis ir vertybėmis. Šis sportas tapo svarbiausiu pomėgiu, o jo istorijos tyrinėjimas ir išsaugojimas ‒ didžiausia aistra. Jos vedama sukaupiau didžiulę trofėjų kolekciją, ši išaugo į Irklavimo muziejų.

Pirmąjį romaną apie sportą „Irklais pro spygliuotą tvorą“, kurio pagrindinis herojus – mano Tėvelis, parašiau norėdama papasakoti apie irkluotojus, kuriems nebuvo lemta išgarsėti dėl sovietinės santvarkos persekiojimų. Jį rašydama daug kalbėjausi su bendražygiais, tyrinėjau nuotraukas, ieškojau vaizdo įrašų ir varčiau to meto spaudą, keliavau po ten minimas vietas.

Rinkdama medžiagą išgirstu neįtikėtinų gyvenimiškų istorijų ir visas noriu jums papasakoti, kad nė viena nenueitų užmarštin. Mano knygų herojai – tikri žmonės, daugiausia irkluotojai, garsūs ir mažiau žinomi. Jie tokie pat jaunuoliai, kaip ir dabartiniai, tik juos visus siejo viena sporto šaka ir, gaila, sovietų okupacinė santvarka.“

Išparduota

Turi egzempliorių? Parduok!


TREČIOJI EVANGELIJA (knyga su defektais)

Butai, mašinos, pinigai, mygtukiniai telefonai, televizija, maistas, drabužiai, kelionės, seksas, vaikai ir blogi įpročiai – visa Lietuvos buitis iš pirmojo laisvės dešimtmečio. 1989–2000 metai trečiojoje Užkalnio evangelijoje: ne apie politiką ir ne apie Landsbergį su Brazausku, bet apie mus visus, kuo gyvenome ir apie ką galvojome. Linksmiausia, giliausia ir lengviausiai skaitoma naujausios istorijos knyga iš Užkalnio, kuris perkrato visą savo ir jūsų prisiminimų palėpę iš to nepaprasto dešimtmečio, kuriame visi buvome atradimo herojai.

Tai buvo didžiojo mokymosi, nubalnotų kelių ir sukruvintų krumplių laikotarpis.

Mes buvome, turbūt, kaip Amerikos indėnai, naiviai žiūrintys į užkariautojus iš Europos ir perkantys arba keičiantys savo brangenybes į blizgučius ir veidrodėlius. Paskui daugeliui atėjo susivokimas, kas gerai ir kas blogai, ką verta importuoti į mūsų gyvenimą ir ko nereikia, kokie įpročiai ir įgūdžiai mums reikalingi, o kas yra tiesiog purvinos svetimo gyvenimo putos arba svetimi spalvoti muilo burbulai.

Šioje knygoje yra mano, Andriaus Užkalnio, gimusio 1970 metais Kaune, prisiminimai ir paaiškinimai apie tą laiką, kuris teko mano jaunystei, ir šiek tiek faktų, kuriuos irgi gali kas nors ginčyti. Žmonės manęs klausia, ar savo istorinę dokumentiką aš teikiu patikrinti istorikams, ir aš sakau – niekada. Nes istorikai turi savo prisiminimus, o aš turiu savuosius, ir dar aš turiu savo atmintį ir savo supratimą apie tai, kaip klostėsi dalykai ir kaip jie man atrodė.


KITA RANKA (knyga su defektais)

Dažną dieną man norisi verčiau būti Britanijos vieno svaro moneta, o ne mergaite iš Afrikos. Visi apsidžiaugtų, vos mane išvydę. Galbūt savaitgalį pasisvečiuočiau pas jus, o paskui, nes tokia jau esu permainingo būdo, persikraustyčiau pas vyruką iš kampinės parduotuvės, bet jūs vis tiek nenusimintumėt, nes dorotumėt bandelę su cinamonu arba gurkšnotumėt šaltą kokakolą iš skardinės, o manęs nė neprisimintumėt. Būtume laimingi kaip du meilužiai, susipažinę per atostogas, o paskui užmiršę vienas kito vardą.

Šešiolikmetė nigerietė išsprunka iš imigrantų sulaikymo centro ir vieną dieną išdygsta prie pasiturinčios poros namų durų Londono priemiestyje. Didžiojoje Britanijoje Maža Bitė pažįsta tik Sarą ir Endrių. Sutiko juos Nigerijos paplūdimyje vieną krauju pažymėtą dieną ir ši pažintis negrįžtamai pakeitė juos visus.

„Kita ranka“ – talentingai papasakota daugialypė istorija apie tai, ką išgyveno Nigerio deltos žmonės per konfliktą dėl naftos ir ką patyrė Jungtinėje Karalystėje prieglobsčio ieškojusi paauglė našlaitė. Tai istorija apie pabėgėlių bandymą išlikti ir senosios Europos abejingumą. Apie bejausmę globalizacijos mašiną ir kiekvieno žmogaus asmeninę atsakomybę. Apie meilę, ištikimybę, draugystę ir tinkamą laiką grąžinti skolas.

JAV ši knyga buvo išleista pavadinimu „Maža Bitė“ (Little Bee), nominuota ne vienam apdovanojimui ir tapo The New York Times bestseleriu. Jos ekranizavimo teises įsigijo Amazon Studios, filmą prodiusuoti ir jame vaidinti sutiko „Oskaro“ laimėtoja Julia Roberts.

Chrisas Cleave'as gimė Londone, ankstyvą vaikystę praleido Kamerūne, studijavo eksperimentinę psichologiją Balliolio koledže Oksforde. Dabar gyvena Londone su žmona ir trimis vaikais. Jam labai aptinka bendrauti su skaitytojais, todėl kviečia visus norinčius prisistatyti tviteryje twitter.com/chriscleave arba svetainėje http://www.chriscleave.com.


SIENOS (knyga su defektais)

Ryški populiariosios istorijos knyga apie dažnai pražiūrimą žmonijos raidos detalę (Library Journal) – sienas. Tai įsimintina ir akis atverianti saga, kuri atskleidžia pribloškiamą sąsają tarp to, ką statome, ir to, kaip gyvename.

Knygoje „Sienos“, kurią Publishers Weekly pristato kaip „informatyvią, aktualią ir verčiančią susimąstyti“, pasakotoju ir gidu tampa garbus istorikas Davidas Frye'us. Su juo keliaujame atgal į laikus, kai neegzistavo jokie barjerai iš plytų ar akmenų, į erą, kai klajoklių gentys varžėsi dėl menkų išteklių, o kiekvienas vyras buvo ruošiamas sunkumų kupinam gyvenimui. Tačiau tie patys klajokliai sukurs užtvaras iš dumblo, plytų, akmenų ir sėkmingai padalys žmoniją: vienoje pusėje atsidurs tie, kuriuos sienos saugo, o kitoje – kurių neįleidžia.

Šio pasakojimo žvaigždės yra pačios sienos, kylančios senovinėse ir egzotiškose vietose: Mesopotamijoje, Babilone, senovės Graikijoje, Kinijoje, Romos imperijoje, Mongolijoje, Afganistane, Misisipės žemupyje ir net Centrinėje Amerikoje. Keliaudami per laiką ir erdvę, atrandame tūkstančio mylių ilgio sieną Azijos stepėse; sužinome apie keistus spartiečių ritualus; stebime mongolų karo vadus, vedančius savo mylių ilgumo ordas; tampame legendinės Konstantinopolio apgulties liudininkais; drebame dėl prancūzų tyrinėtojų likimų; stebimės Mažino linijos kvailybe; įsitempiame, kai Šaltojo karo laikų Berlyne bręsta krizė; žiovaujame nuo aptvertos Holivudo prabangos ir apmąstome šiuolaikinę sienų maniją.

Kirkus Reviews išgirta kaip „Provokuojama, gerai parašyta ir – visoje planetoje kylant sienoms – pačiu laiku“, knyga „Sienos“ palaipsniui atskleidžia, kaip barjerai paveikė mūsų psichiką. Joje keliami klausimai ir intriguoja, ir verčia susimąstyti: ar civilizacija tapo įmanoma dėl sienų? Ir ar galime gyventi be jų?

Davidas Frye'us gimė Rytų Tenesyje, 1991 metais Diuko universitete įgijo vėlyvosios senovės istorijos mokslų daktaro laipsnį, dabar yra Rytų Konektikuto universiteto istorijos profesorius, dėsto senovės ir viduramžių istoriją. Frye'aus moksliniai straipsniai spausdinti JK, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje ir JAV. Kaip mokslininkas, jis yra dalyvavęs archeologiniuose kasinėjimuose Britanijoje ir Rumunijoje.

Frye'us turi tris suaugusius vaikus ir su žmona Noelle gyvena Konektikute.


VISIŠKAS UŽSIDARYMAS (knyga su defektais)

Pandemija visiškai uždarė miestą. Paskelbta nepaprastoji padėtis. Mirtinas virusas jau pasiglemžė tūkstančius gyvybių. Ligoninės ir ypatingosios paskirties tarnybos nesusidoroja su krūviu. Kunkuliuoja smurtas ir pilietiniai neramumai.

Kai ką primena, tiesa?

2005-aisiais škotų rašytojas Peteris May pradėjo rinkti medžiagą kriminaliniam romanui, kurio veiksmas vyktų tuo metu siautusio paukščių gripo pandemijos fone. Tačiau britų redaktoriams pasirodė, kad jo vaizduojamas nematomo H5N1 priešo apsuptas Londonas nerealus, kad tai neįmanoma, nors visi tyrimai rodė, jog taip išties gali nutikti. Knyga taip ir nebuvo išleista.

Praėjo penkiolika metų ir pasaulį sukaustė COVID-19. „Ko gero, atėjo laikas atversti tą dulkėtą „Dropbox“ aplanką, iškasti seną rankraštį ir pasidalyti juo su skaitytojais – bent jau tam, kad visi suprastume, jog gali būti kur kas blogiau“, – sako rašytojas.


Laikinosios ligoninės statybvietėje viename Londono parkų darbininkai randa krepšį su nužudyto vaiko kaulais. Nepaisant pandemijos keliamos suirutės, auka nusipelnė teisingumo.

Tirti įvykio siunčiamas Džekas Maknilas, paskutines darbo dienos valandas Londono policijoje skaičiuojantis detektyvas inspektorius. Jo karjera žlugusi, santuoka sugriauta, virusas skaudžiai palietė šeimą. Išaiškinti mergaitės žudiką – paskutinė jo pareiga ir garbės reikalas. Tačiau galingos jėgos pasiruošusios padaryti viską, kad nuslėptų tiesą.


Peteris May
gimė ir užaugo Škotijoje. Dvidešimt vienų pelnė žurnalistikos apdovanojimą, dvidešimt šešerių išleido romaną. Kai pirmąją jo knygą BBC studija pavertė draminiu serialu, May metė žurnalistiką ir per penkiolika itin našių metų tapo vienu geriausių škotų televizijos dramaturgų. Sukūrė tris draminius serialus, buvo dviejų populiariausių Škotijos serialų scenarijaus redaktorius ir prodiuseris, prisidėjo kuriant daugiau nei tūkstantį geriausius reitingus turinčių serialų serijų. O tada nusprendė palikti televiziją ir grįžti prie pirmosios meilės – romanų.

Apdovanotas keliomis Prancūzijos literatūros premijomis. Už „Juodąjį namą“, pirmąją pasauliniu bestseleriu tapusios Luiso salos trilogijos dalį, įvertintas JAV Barry apdovanojimu. 2014 metais už romaną „Entrė sala“ pagerbtas ITV „Specsavers“ kriminalinių trilerių knygų klubo metų apdovanojimu. Su žmona rašytoja Janice Hally gyvena Pietvakarių Prancūzijoje.

Daugiau apie knygą knygos.lt bloge.


IRKLAIS IKI NIAGAROS KRIOKLIŲ (knyga su defektais)

Tik pergalės galėjo išpildyti vienintelį jos norą – apkabinti tėvą...

1967-ieji. Sovietų Sąjungos rinktinės narė Sofija rengiasi Europos akademinio irklavimo čempionatui Prancūzijoje. Kvietimas nedelsiant atvykti į KGB Vilniuje sukelia nerimą – dar gyvi vaikystės prisiminimai, kai pareigūnai išsivesdavo mamą ir ši pradingdavo kelioms dienoms ar savaitėms. Nejaugi skaudi šeimos istorija sutrukdys dalyvauti svarbiausiose karjeros varžybose...

KGB rūmuose Sofija sužino, kad tėvas, kurį pažįsta tik iš nuotraukos, gyvas. Tebuvo vienų metukų, kai jis, Lenkijos karininkas, pradingo Antrojo pasaulinio karo sumaištyje. Tėvą su dukra skiria ne tik dvidešimt septyneri nesimatymo metai, didžiulis atstumas, bet ir geležinė uždanga. Ar pavyks Sofijai pro ją prasiveržti?

Romanas paremtas vilnietės irkluotojos ir trenerės Sofijos Grucovos gyvenimo istorija.

Rima Karalienė: „Esu buvusi irkluotoja, irkluotojų dukra, irkluotojų dukterėčia, irkluotojo žmona, irkluotojų mama ir irkluotojos anyta. Nuo vaikystės supama tokios aplinkos, nuolat domėjausi irklavimo sporto ištakomis, tradicijomis ir vertybėmis. Šis sportas tapo svarbiausiu pomėgiu, o jo istorijos tyrinėjimas ir išsaugojimas ‒ didžiausia aistra. Jos vedama sukaupiau didžiulę trofėjų kolekciją, ši išaugo į Irklavimo muziejų.

Pirmąjį romaną apie sportą „Irklais pro spygliuotą tvorą“, kurio pagrindinis herojus – mano Tėvelis, parašiau norėdama papasakoti apie irkluotojus, kuriems nebuvo lemta išgarsėti dėl sovietinės santvarkos persekiojimų. Jį rašydama daug kalbėjausi su bendražygiais, tyrinėjau nuotraukas, ieškojau vaizdo įrašų ir varčiau to meto spaudą, keliavau po ten minimas vietas.

Rinkdama medžiagą išgirstu neįtikėtinų gyvenimiškų istorijų ir visas noriu jums papasakoti, kad nė viena nenueitų užmarštin. Mano knygų herojai – tikri žmonės, daugiausia irkluotojai, garsūs ir mažiau žinomi. Jie tokie pat jaunuoliai, kaip ir dabartiniai, tik juos visus siejo viena sporto šaka ir, gaila, sovietų okupacinė santvarka.“

Atsiliepimai

  • Atsiliepimų nėra
0 pirkėjai įvertino šią prekę.
5
0%
4
0%
3
0%
2
0%
1
0%