Penkių knygų su defektais rinkinys: Laiškai hipokampui + Tigras tai ne katinas + Franės Langton išpažintis + Avarija + Viena žiema Šiaurėje su šunimis
Penkių knygų su defektais rinkinys: Laiškai hipokampui + Tigras tai ne katinas + Franės Langton išpažintis + Avarija + Viena žiema Šiaurėje su šunimis
  • Išparduota
LAIŠKAI HIPOKAMPUI (knyga su defektais) „Laiškai hipokampui“ – unikalaus dizaino, originalių poligrafinių sprendimų esė ir dokumentinės prozos knyga. Tai itin jautrūs įvairaus žanro tekstai, vertingi kultūrinėmis nuorodomis ir įžvalgomis, pasakojantys apie svarbiausius gyvenimo įvykius, socialines, lokalias bei globalias šių dienų peripetijas. („Išvertus iš graikų kalbos, žodis „hipokampas“ (ἱππόκαμπος) reiškia jūrų arkliuką. Tai – seniausia ir giliausiai nugrimzdusi į galvos smegenų vidų smeg…
0
  • Leidėjas:
  • Metai: 2022
  • Prekės kodas: 2200100828841
  • Versijos kodas: RN
  • Formatas: 14,8 x 22 cm, kieti viršeliai
  • Kalba: Lietuvių

Penkių knygų su defektais rinkinys: Laiškai hipokampui + Tigras tai ne katinas + Franės Langton išpažintis + Avarija + Viena žiema Šiaurėje su šunimis | knygos.lt

Atsiliepimai

Aprašymas

LAIŠKAI HIPOKAMPUI (knyga su defektais)

„Laiškai hipokampui“ – unikalaus dizaino, originalių poligrafinių sprendimų esė ir dokumentinės prozos knyga. Tai itin jautrūs įvairaus žanro tekstai, vertingi kultūrinėmis nuorodomis ir įžvalgomis, pasakojantys apie svarbiausius gyvenimo įvykius, socialines, lokalias bei globalias šių dienų peripetijas. („Išvertus iš graikų kalbos, žodis „hipokampas“ (ἱππόκαμπος) reiškia jūrų arkliuką. Tai – seniausia ir giliausiai nugrimzdusi į galvos smegenų vidų smegenų žievės dalis, dalyvaujanti konsoliduojant atmintį, šitaip pavadinta dėl panašumo į šiaip jau čia niekuo dėtą jūrų gyvūnėlį. Vienas rumunų chirurgas tikina, kad po mirties hipokampas išlieka aktyvus dar 72 valandas. Vadinasi, jei tik mokėtume, mirus žmogui, mes galėtume išpjauti hipokampą iš jo smegenų ir pagal skleidžiamų impulsų dažnį sužinoti slapčiausias jo paslaptis – lygiai kaip po lėktuvo katastrofos išklausoma juodoji dėžė.“)

Laura Švedaitė (g. 1989) – diplomuota vertėja, debiutuojanti rašytoja, žurnalistė, keliautoja. Ištraukos iš dokumentinės prozos ir esė knygos „Laiškai hipokampui“ jau yra laimėjusios Gendručio Morkūno esė konkursą (2016), Lazdynų Pelėdos literatūrinę premiją (2017), Kultūros tarybos stipendiją (2017) ir pavergusios ne vieno skaitytojo širdį.

„Kiekvienas žmogus yra žinutė ateičiai. Šiuos tekstus pradėjau rašyti ir kaupti galvodama apie savo žinutę. Su meile ir rūpesčiu šiam pasauliui.“ – Lina Laura Švedaitė


TIGRAS TAI NE KATINAS (knyga su defektais)

Tai knyga tiems, kurie išsiruošė į Vietnamą ar Tailandą, bet kelionių vadovuose nerado atsakymų į kai kuriuos klausimus. Kiek vietnamiečių gali tilpti ant vieno motorolerio? Kodėl tajai šypsosi net tada, kai pyksta? Kokios kavos būtina paragauti Vietname? Kodėl užsienietis, į žmonas išsirinkęs gražuolę taję, drauge „veda“ ir visą jos giminę? Kurioje Vietnamo vietoje gražiausi saulėtekiai?

Tai knyga tiems, kurie ryžosi iššūkiui keletą metų gyventi ir dirbti Azijoje. Kodėl taip svarbu niekada „neprarasti veido"? Kaip patogiai numigti darbo vietoje? Kodėl tajai taip dažnai keičia darbą ir kodėl iš savo vadovo tikisi „tėviškos globos“?

Tai knyga ir tiems, kurie nori palikti komforto zoną, pažinti naująjį „aš“ ir svetimą kultūrą. Tiems, kurie nori išbandyti santykius ir patikrinti, ar drauge su partneriu žiūri viena kryptimi.

Azijos avantiūra buvo kaip tigro narvas. Jaudinausi ir bijojau prieš atidarydama to narvo duris, bet įėjau ir ne tik gavau progą paglostyti šį įdomų, pavojingą katiną, bet ir įsidrąsinusi prisiglaudžiau prie jo ir pajutau švelniąją plėšrūno pusę.
Gyvenimas Azijoje patvirtino, kad verta lįsti tigrui į nasrus.
Juk visada yra galimybė, kad jis tavęs nesuės!

Eglė Šimkevičiūtė-Kulvelis (g. 1986 m.) – teatro ir renginių režisierė, dramos mokytoja, keliautoja ir rašytoja. 2011-aisiais drauge su būsimu vyru išvyko į Vietnamą tvirtai tikėdama, kad pabus ten metus ir grįš, tačiau negrįžo. Vietnamas, vėliau ir Tailandas, įsuko juos į karščio, kvapų ir nesusipratimų sūkurį.

Ketverius metus Eglė mokė vaikus dramos vietinėse ir tarptautinėse mokyklose, statė spektaklius su geriausiais Bankoko teatro aktoriais, rašė straipsnius intriguojančiomis temomis ir keliaudama po Pietryčių Aziją nesidrovėjo užeiti į vietinių namus. Kasdieniniai kuriozai ne tik atskleidė sudėtingą rytietišką kultūrą, bet ir padėjo geriau pažinti save bei priimti drąsiausius gyvenimo sprendimus.

Pastaruosius trejus metus Eglė su šeima – dukrelėmis Ona Dite ir Uršule bei vyru Aurimu – gyvena Naujojoje Zelandijoje.

FRANĖS LANGTON IŠPAŽINTIS (knyga su defektais)

Per opijaus rūke skendinčius damų kambarius ir vidurnakčio tamsoje pasislėpusius skersgatvius Costa pirmojo romano premija apdovanota „Franės Langton išpažintis“ veda skaitytoją į paslaptingą karaliaus Jurgio laikų Londoną.

Bet kuri kalėjimo žiurkė jums pasakytų, kad kiekviename nusikaltime yra bent dvi istorijos, ir teismas Senajame Beilyje – tai nusikaltimo, o ne nusikaltėlio istorija.
Pastarąją papasakoti galiu tik aš.

1826-ieji, Londonas įsiaudrinęs. Prie Senojo Beilio teismo renkasi minios pažiūrėti į Franę Langton, buvusią pono ir ponios Benhamų tarnaitę, kaltinamą jų nužudymu. Liudytojai negailestingi – ragana, paleistuvė, suvedžiotoja, žudikė. Mulatė Žudikė.

Tai gali būti tiesa. Bet – tai nėra visa tiesa.

Pirmą kartą gyvenime Franė privalo papasakoti savo istoriją. Apie tai, kaip Jamaikos plantacijoje maža juodžių mergaitė išmoko skaityti, o paauglė tapo šiurpių šeimininko eksperimentų pagalbininke. Apie įvykius, atvedusius ją į Londoną, į Benhamų namus, ir vėliau iš tų namų išvijusius.

Franė Langton gali papasakoti viską, tačiau neįstengia nieko prisiminti apie tą lemtingą naktį. Ar ji galėjo nužudyti žmogų, kurį vienintelį kada nors mylėjo?

„Franės Langton išpažintis“ – pirmoji Saros Collins knyga, ji nominuota Lucy Cavendish premijai ir įvertinta Costa pirmojo romano kategorijoje. Knygos vertimo teisės parduotos jau 14 šalių, o The Sunday Times pavadino Sarą kylančia žvaigžde.

Jamaikiečių kilmės Sara Collins užaugo Didžiojo Kaimano saloje. Studijavo Londono ekonomikos mokykloje (London School of Economics), septyniolika metų dirbo teisininke, tada įstojo į kūrybinio rašymo magistrantūrą Kembridžo universitete. 2015 metais, dar būdama studentė, apdovanota Michaelo Holroydo premija už kūrybinį rašymą.

AVARIJA (knyga su defektais)

Buvo toks baisus rytas, žinau, kad prastu oru reikia vairuoti atsargiau... Ar važiavau per greitai? Kaip greitai aš važiavau?... Kodėl nepalaukiau, kol praeis lietus?..

Pradinukų mokytojas Benas Andersonas išgyvena tai, ką ir turėtų išgyventi bet kuris mirtiną avariją sukėlęs žmogus. Eilinės darbo dienos rytą greitkelyje jo vairuojamas automobilis partrenkia staiga iš šalikelės iššokusį vyrą. Ir per vieną trumpą akimirką Beno gyvenimas pasikeičia negrįžtamai. Dabar jis jaučia tik nepakeliamą kaltę, sąžinės graužimą ir nerimą dėl ateities.

Avarijoje nukentėjusio Adamo smegenys mirusios, gyvybę palaiko tik aparatai. Ligoninėje Benas susipažįsta su jo žmona Alisa ir septynmečiu sūneliu Maksu. Pamėgina su jais susidraugauti, kad, Adamui mirus, galėtų būti šalia ir juos palaikyti.

Tik ar naujoji draugystė išties yra tokia, kokia atrodo? Ir ar stengdamasis išpirkti savo kaltę Benas nežengs per toli?

Neramus pagrindinio veikėjo Beno balsas aštriai kertasi su šaltu, cinišku Alisos balsu. „Avarija“ apverčia įprastiems psichologiniams trileriams būdingą lyčių dinamiką, nagrinėja psichologinės vyrų sveikatos problemą ir bando parodyti, kaip vieno sukrečiančio nutikimo virpesiai gali jo aukas nusitempti į manijos ir saviapgaulės gelmes.

Robinas Morganas-Bentley su pagyrimu baigė prancūzų ir ispanų kalbų studijas Kembridžo universitete, penkerius metus dirbo bendrovėje „Google“. Nuo 2014 metų Robinas dirbo bendrovėje „Audible“, kur veda jų tinklalaidę „Sessions“. Jis kalbino daugybę detektyvų rašytojų, įskaitant Paulą Hawkings, Fioną Barton, Clare'ą Mackintosh, Ianą Rankiną, Valą McDermidą, Anthonį Horowitzą ir Jefferį Deaverį, ir tie pokalbiai įkvėpė jį pradėti rašyti.


VIENA ŽIEMA ŠIAURĖJE SU ŠUNIMIS (knyga su defektais)

Kiek lietuvių yra vairavę Šiaurėje šunų kinkinius? Ne valandą ar dvi, o pusę metų? Kiek lietuvių yra gyvenę už poliarinio rato, kas rytą šėrę daugiau nei šimtą Aliaskos haskių, o vakare grandę nuo barzdos šerkšną? Ir kiek lietuvių ten ieškojo atsakymų į egzistencinius klausimus?

Bent vienas – tikrai.

Keliautojas Karolis Bareckas Šiaure susižavėjo vaikystėje skaitydamas Jacko Londono knygas, iš jų sužinojo ir apie šunų kinkinius. Anuomet būtų bet ką atidavęs už galimybę pamatyti, kaip tie kinkiniai atrodo realybėje. Tačiau savo klajonių rokenrolą jis pradėjo nuo šiltų kraštų. Marokas, Vietnamas, Indija, Meksika, Belizas, Kuba, Gvatemala, Mianmaras… Tų šalių magija užgoždavo visas mintis apie Šiaurę. Pernelyg nesispyriodamas atsiduodavo jų vilionėms ir nerdavo į dar vieną nuotykį. Dirbo internetu, todėl visas pasaulis jam buvo pasiekiamas.

Ir tada Šiaurė pati jį surado.

Tuo metu Karolis skaičiavo šeštą mėnesį kelyje. Nikaragvoje vertė tekstą apie Skandinavijos šiaurę – ir staiga lyg žaibas trenkė mintis: noriu ten nuvykti. Po savaitės jau buvo radęs darbą ekskursijas šunų kinkiniais organizuojančioje įmonėje. Dar po kelių mėnesių Švedijos šiaurėje Karolį pasitiko atšiauri gamta, įvairiataučiai kolegos ir 120 haskių, nė nepanašių į gražuolius iš instagramo nuotraukų.

„Viena žiema Šiaurėje su šunimis“ – autentiškas pasakojimas apie darbą su rogių šunimis ir jų vežiojamais turistais, gyvenimo Šiaurėje ypatumus, nepamirštamus nuotykius ir kaip „kačių žmogus“ virto „šunų žmogumi“.

Nežinau, ar dar kada grįšiu į Šiaurę. Norėčiau tikėti, kad grįšiu. Gal po metų, gal po penkerių ar dvidešimties. Žinau, kad ji ten. Tada vėl skriesiu šunų kinkiniu per sniego tyrus, ištisus kilometrus nesutikdamas nė gyvos dvasios. Skylė, kurią šunys iškando mano širdyje, pernelyg didelė, kad galėtų kada nors užsitraukti.

Išparduota

Turi egzempliorių? Parduok!


LAIŠKAI HIPOKAMPUI (knyga su defektais)

„Laiškai hipokampui“ – unikalaus dizaino, originalių poligrafinių sprendimų esė ir dokumentinės prozos knyga. Tai itin jautrūs įvairaus žanro tekstai, vertingi kultūrinėmis nuorodomis ir įžvalgomis, pasakojantys apie svarbiausius gyvenimo įvykius, socialines, lokalias bei globalias šių dienų peripetijas. („Išvertus iš graikų kalbos, žodis „hipokampas“ (ἱππόκαμπος) reiškia jūrų arkliuką. Tai – seniausia ir giliausiai nugrimzdusi į galvos smegenų vidų smegenų žievės dalis, dalyvaujanti konsoliduojant atmintį, šitaip pavadinta dėl panašumo į šiaip jau čia niekuo dėtą jūrų gyvūnėlį. Vienas rumunų chirurgas tikina, kad po mirties hipokampas išlieka aktyvus dar 72 valandas. Vadinasi, jei tik mokėtume, mirus žmogui, mes galėtume išpjauti hipokampą iš jo smegenų ir pagal skleidžiamų impulsų dažnį sužinoti slapčiausias jo paslaptis – lygiai kaip po lėktuvo katastrofos išklausoma juodoji dėžė.“)

Laura Švedaitė (g. 1989) – diplomuota vertėja, debiutuojanti rašytoja, žurnalistė, keliautoja. Ištraukos iš dokumentinės prozos ir esė knygos „Laiškai hipokampui“ jau yra laimėjusios Gendručio Morkūno esė konkursą (2016), Lazdynų Pelėdos literatūrinę premiją (2017), Kultūros tarybos stipendiją (2017) ir pavergusios ne vieno skaitytojo širdį.

„Kiekvienas žmogus yra žinutė ateičiai. Šiuos tekstus pradėjau rašyti ir kaupti galvodama apie savo žinutę. Su meile ir rūpesčiu šiam pasauliui.“ – Lina Laura Švedaitė


TIGRAS TAI NE KATINAS (knyga su defektais)

Tai knyga tiems, kurie išsiruošė į Vietnamą ar Tailandą, bet kelionių vadovuose nerado atsakymų į kai kuriuos klausimus. Kiek vietnamiečių gali tilpti ant vieno motorolerio? Kodėl tajai šypsosi net tada, kai pyksta? Kokios kavos būtina paragauti Vietname? Kodėl užsienietis, į žmonas išsirinkęs gražuolę taję, drauge „veda“ ir visą jos giminę? Kurioje Vietnamo vietoje gražiausi saulėtekiai?

Tai knyga tiems, kurie ryžosi iššūkiui keletą metų gyventi ir dirbti Azijoje. Kodėl taip svarbu niekada „neprarasti veido"? Kaip patogiai numigti darbo vietoje? Kodėl tajai taip dažnai keičia darbą ir kodėl iš savo vadovo tikisi „tėviškos globos“?

Tai knyga ir tiems, kurie nori palikti komforto zoną, pažinti naująjį „aš“ ir svetimą kultūrą. Tiems, kurie nori išbandyti santykius ir patikrinti, ar drauge su partneriu žiūri viena kryptimi.

Azijos avantiūra buvo kaip tigro narvas. Jaudinausi ir bijojau prieš atidarydama to narvo duris, bet įėjau ir ne tik gavau progą paglostyti šį įdomų, pavojingą katiną, bet ir įsidrąsinusi prisiglaudžiau prie jo ir pajutau švelniąją plėšrūno pusę.
Gyvenimas Azijoje patvirtino, kad verta lįsti tigrui į nasrus.
Juk visada yra galimybė, kad jis tavęs nesuės!

Eglė Šimkevičiūtė-Kulvelis (g. 1986 m.) – teatro ir renginių režisierė, dramos mokytoja, keliautoja ir rašytoja. 2011-aisiais drauge su būsimu vyru išvyko į Vietnamą tvirtai tikėdama, kad pabus ten metus ir grįš, tačiau negrįžo. Vietnamas, vėliau ir Tailandas, įsuko juos į karščio, kvapų ir nesusipratimų sūkurį.

Ketverius metus Eglė mokė vaikus dramos vietinėse ir tarptautinėse mokyklose, statė spektaklius su geriausiais Bankoko teatro aktoriais, rašė straipsnius intriguojančiomis temomis ir keliaudama po Pietryčių Aziją nesidrovėjo užeiti į vietinių namus. Kasdieniniai kuriozai ne tik atskleidė sudėtingą rytietišką kultūrą, bet ir padėjo geriau pažinti save bei priimti drąsiausius gyvenimo sprendimus.

Pastaruosius trejus metus Eglė su šeima – dukrelėmis Ona Dite ir Uršule bei vyru Aurimu – gyvena Naujojoje Zelandijoje.

FRANĖS LANGTON IŠPAŽINTIS (knyga su defektais)

Per opijaus rūke skendinčius damų kambarius ir vidurnakčio tamsoje pasislėpusius skersgatvius Costa pirmojo romano premija apdovanota „Franės Langton išpažintis“ veda skaitytoją į paslaptingą karaliaus Jurgio laikų Londoną.

Bet kuri kalėjimo žiurkė jums pasakytų, kad kiekviename nusikaltime yra bent dvi istorijos, ir teismas Senajame Beilyje – tai nusikaltimo, o ne nusikaltėlio istorija.
Pastarąją papasakoti galiu tik aš.

1826-ieji, Londonas įsiaudrinęs. Prie Senojo Beilio teismo renkasi minios pažiūrėti į Franę Langton, buvusią pono ir ponios Benhamų tarnaitę, kaltinamą jų nužudymu. Liudytojai negailestingi – ragana, paleistuvė, suvedžiotoja, žudikė. Mulatė Žudikė.

Tai gali būti tiesa. Bet – tai nėra visa tiesa.

Pirmą kartą gyvenime Franė privalo papasakoti savo istoriją. Apie tai, kaip Jamaikos plantacijoje maža juodžių mergaitė išmoko skaityti, o paauglė tapo šiurpių šeimininko eksperimentų pagalbininke. Apie įvykius, atvedusius ją į Londoną, į Benhamų namus, ir vėliau iš tų namų išvijusius.

Franė Langton gali papasakoti viską, tačiau neįstengia nieko prisiminti apie tą lemtingą naktį. Ar ji galėjo nužudyti žmogų, kurį vienintelį kada nors mylėjo?

„Franės Langton išpažintis“ – pirmoji Saros Collins knyga, ji nominuota Lucy Cavendish premijai ir įvertinta Costa pirmojo romano kategorijoje. Knygos vertimo teisės parduotos jau 14 šalių, o The Sunday Times pavadino Sarą kylančia žvaigžde.

Jamaikiečių kilmės Sara Collins užaugo Didžiojo Kaimano saloje. Studijavo Londono ekonomikos mokykloje (London School of Economics), septyniolika metų dirbo teisininke, tada įstojo į kūrybinio rašymo magistrantūrą Kembridžo universitete. 2015 metais, dar būdama studentė, apdovanota Michaelo Holroydo premija už kūrybinį rašymą.

AVARIJA (knyga su defektais)

Buvo toks baisus rytas, žinau, kad prastu oru reikia vairuoti atsargiau... Ar važiavau per greitai? Kaip greitai aš važiavau?... Kodėl nepalaukiau, kol praeis lietus?..

Pradinukų mokytojas Benas Andersonas išgyvena tai, ką ir turėtų išgyventi bet kuris mirtiną avariją sukėlęs žmogus. Eilinės darbo dienos rytą greitkelyje jo vairuojamas automobilis partrenkia staiga iš šalikelės iššokusį vyrą. Ir per vieną trumpą akimirką Beno gyvenimas pasikeičia negrįžtamai. Dabar jis jaučia tik nepakeliamą kaltę, sąžinės graužimą ir nerimą dėl ateities.

Avarijoje nukentėjusio Adamo smegenys mirusios, gyvybę palaiko tik aparatai. Ligoninėje Benas susipažįsta su jo žmona Alisa ir septynmečiu sūneliu Maksu. Pamėgina su jais susidraugauti, kad, Adamui mirus, galėtų būti šalia ir juos palaikyti.

Tik ar naujoji draugystė išties yra tokia, kokia atrodo? Ir ar stengdamasis išpirkti savo kaltę Benas nežengs per toli?

Neramus pagrindinio veikėjo Beno balsas aštriai kertasi su šaltu, cinišku Alisos balsu. „Avarija“ apverčia įprastiems psichologiniams trileriams būdingą lyčių dinamiką, nagrinėja psichologinės vyrų sveikatos problemą ir bando parodyti, kaip vieno sukrečiančio nutikimo virpesiai gali jo aukas nusitempti į manijos ir saviapgaulės gelmes.

Robinas Morganas-Bentley su pagyrimu baigė prancūzų ir ispanų kalbų studijas Kembridžo universitete, penkerius metus dirbo bendrovėje „Google“. Nuo 2014 metų Robinas dirbo bendrovėje „Audible“, kur veda jų tinklalaidę „Sessions“. Jis kalbino daugybę detektyvų rašytojų, įskaitant Paulą Hawkings, Fioną Barton, Clare'ą Mackintosh, Ianą Rankiną, Valą McDermidą, Anthonį Horowitzą ir Jefferį Deaverį, ir tie pokalbiai įkvėpė jį pradėti rašyti.


VIENA ŽIEMA ŠIAURĖJE SU ŠUNIMIS (knyga su defektais)

Kiek lietuvių yra vairavę Šiaurėje šunų kinkinius? Ne valandą ar dvi, o pusę metų? Kiek lietuvių yra gyvenę už poliarinio rato, kas rytą šėrę daugiau nei šimtą Aliaskos haskių, o vakare grandę nuo barzdos šerkšną? Ir kiek lietuvių ten ieškojo atsakymų į egzistencinius klausimus?

Bent vienas – tikrai.

Keliautojas Karolis Bareckas Šiaure susižavėjo vaikystėje skaitydamas Jacko Londono knygas, iš jų sužinojo ir apie šunų kinkinius. Anuomet būtų bet ką atidavęs už galimybę pamatyti, kaip tie kinkiniai atrodo realybėje. Tačiau savo klajonių rokenrolą jis pradėjo nuo šiltų kraštų. Marokas, Vietnamas, Indija, Meksika, Belizas, Kuba, Gvatemala, Mianmaras… Tų šalių magija užgoždavo visas mintis apie Šiaurę. Pernelyg nesispyriodamas atsiduodavo jų vilionėms ir nerdavo į dar vieną nuotykį. Dirbo internetu, todėl visas pasaulis jam buvo pasiekiamas.

Ir tada Šiaurė pati jį surado.

Tuo metu Karolis skaičiavo šeštą mėnesį kelyje. Nikaragvoje vertė tekstą apie Skandinavijos šiaurę – ir staiga lyg žaibas trenkė mintis: noriu ten nuvykti. Po savaitės jau buvo radęs darbą ekskursijas šunų kinkiniais organizuojančioje įmonėje. Dar po kelių mėnesių Švedijos šiaurėje Karolį pasitiko atšiauri gamta, įvairiataučiai kolegos ir 120 haskių, nė nepanašių į gražuolius iš instagramo nuotraukų.

„Viena žiema Šiaurėje su šunimis“ – autentiškas pasakojimas apie darbą su rogių šunimis ir jų vežiojamais turistais, gyvenimo Šiaurėje ypatumus, nepamirštamus nuotykius ir kaip „kačių žmogus“ virto „šunų žmogumi“.

Nežinau, ar dar kada grįšiu į Šiaurę. Norėčiau tikėti, kad grįšiu. Gal po metų, gal po penkerių ar dvidešimties. Žinau, kad ji ten. Tada vėl skriesiu šunų kinkiniu per sniego tyrus, ištisus kilometrus nesutikdamas nė gyvos dvasios. Skylė, kurią šunys iškando mano širdyje, pernelyg didelė, kad galėtų kada nors užsitraukti.

Atsiliepimai

  • Atsiliepimų nėra
0 pirkėjai įvertino šią prekę.
5
0%
4
0%
3
0%
2
0%
1
0%