Pasaulietė + nemokamas atvežimas! | Deimantė Rudžinskaitė | knygos.lt

Deimante, dabar tu gyveni rojuje, kurį kuriesi kiekvieną dieną. Sėkmės tau.

Gera knyga. Mažutė mergaitė turėjo išgyventi problemas ne pagal savo amžių. Tai puikus pavizdys, kiek galios turi žmogus pakeisti savo likimą.

Knyga apie išgyvenimus, ir kaip gali religija sugadinti vaiko gyvenimą, tėvų smurtas. Deimantė tu stipri! Gerai, kad pavyko ištrūkti nuo jų toliau…

Nepatiko knygos rašymo stilius. Atrodo lyg rašytų mokyklinukė, kuriai mokytoja liepė pagal taisykles parašyti rašinėlį. Labai daug palyginimų, kurie be meninės vertės. Geriau jų išvis nebūtų. Tik buvo įdomu sužinoti apie Jehovos sektos subtilybes.

Sunku patiket, kad tai tikras gyvenimas. Labai gera knyga, kad ir kaip skaudu skaityti apie tokia patirta autores vaikyste.

Tęsinys ir Pabaiga. Jn14,6-14.Apsireiškimo 1:8

Tęsinys.Placiau apie jahovistus galite rasti internete isigogline Vikipedijos įsivedė žodį,,jahovistai"Beje kas skaudžiausia ir tikrai kelia didelį nerimą ir rūpestį,kur turėtų sunerimti dėl savo mažų vaikų, tai kad nuo mažens vaikams yra bandoma įskiepyti apie Jahovistus liudijimą,kur dažniausiai eina po du į namus,į laiptinės.Bukite budrūs ir skirkite "pelus nuo grūdų"

Perskaičiau knygą.Gal asmeniškai susilaikysiu nuo knygos vertinimo,nes duodamas penkias žvaigždės,išeitų taip,kaip ir pritarciau su autoremis mintimis ir Jahovos tikėjimu.Knyga buvo įdomu skaityti ne apie pačios autorės biografija,jos gyvenimą, maištą prieš tėvus ir pns,bet apie Jahovus liudijimą,nors šiaip kas nežino kas tai galima per internetą isigoglinti ir sužinoti daugmaž apie tai.Perskaites knyga norėjau pasakyti štai ką.1.Jahovistai yra sekta,nes Šv.Tevas(Popiežius) su visa katalikiška Bažnyčia jos nėra ir niekada nebus pripažinta teisinė katalikiška religija.2.Nes visą ką moko ir skelbia jahovistai yra priešinga katalikiškai Bažnyčiai.Jie nepripažįsta Katalikiškos Bažnyčios,o kas yra viduje laiko pagoniškais stabais.Nepripazysta Šv.Tevo(Popiežiaus), kunigų, vyskupu,Šv.Rasto,kur yra kasdien per Šv.Misias Bažnyčiojr skelbiama,nors patys kaip ir skelbia ir sako jahovisai vadovaujasi Biblija.3.Jahovistai tiki ir vadovaujasi senuoju testamentu kur Dievas buvo Jahvė.Ju Biblija yra iškreipta,ir sumalta, suplakta taip lyg būtų mišrainė,yra būtų ir nebūtų dalyku.4.Jahovistai iš vis neišvengia, nepripažįsta Šv.Kučiu,Šv.Velyku, nepripažįsta Šv.Mergeles Marijos,Dievo motinos,tai yra Jėzaus Kristaus motinos.5.Jie nepripažįsta nei Jėzaus Kristaus,nors jahovistsi tai slepia ir sako,kad tiki Jėzumi ir Biblija.Deja jų tikėjimas Jėzumi ir Bibliją yra netikri,o kalba tik prisidengdami tuo,kad pritrauktų kuo daugiau žmonių į savo sekta.6.Kaip jie gali tikėti į Jahova (Jahvė) jai jie netiki ir nepripažįsta Jėzaus Kristaus ir Jo įsteigtos Šv.Baznycios ir jos mokslo (Šv.Rasto).7.Jezus yra pasakęs:Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga.As esu prisikėlimas ir Gyvenimas,kas tiki manimi,tas tiki ir mano Dangiškuoju Tėvų .Tik per mane jūs nueisite pas Tėvą.8.Pati autorė aprašo būdama jahoviste kur nuvedė tai,kur nuvedė jos gyvenimą vos ne iki savižudybės.9.Prarado savo tėvus,senelius, darbą, karjerą viską ką taip kruopščiai planavo ir kūrė savo pastangas tai įgyvendinti.10.Pabaigai.Jahovistai yra sekta ir gaila,kad visi jie eina ne tuo šviesos kelių,kur turėtų eiti link savo sielos išganymo,bet eina tamsos keliu.Tesinys...

Labai patiko. Bravo, Deimante!

Kaip jau kitų pastebėta, Jehovos sekta čia tik fonas. Knyga apie tai, kaip tėvai sugriauna vaikų gyvenimus. Deimantė - stipri moteris, kad perlipusi per visa tai, dabar gali savo patirtimi kažkam irgi padėti, patiriantiems tokius pačius toksiškus santykius.

Tik pamačius interviu, iškart žinojau, kad norėsiu perskaityti jos knygą. Galiu pasakyti, kad tokia vaikystė su bausmėmis, ir niekur neišleidžiančiais tėvais, nenorinčiais nieko pirkt nėra kažkoks išskirtinis dalykas, taip daug kam buvo. Čia toks tėvų nemokėjimas tvarkytis su vaikais. Tikėjausi turbūt, kad Jehova baisesnė sekta. Duodu gerą į vertinimą, nes žmogus išdrįso apie visą tai parašyti!

Tik labai gaila komentarų kurie teisina tėvų elgesį dėl maišto paauglystėje. Reiktų pirma paskaityti apie pačią paauglystę, taip pat visa ko pradžia buvo vaikystėje.

Nuostabi knyga! Pasakojimas labai įtraukiantis. Rašymo stilius taip pat nuostabus. Net nesitiki, kad autorė ne rašytoja, bet akivaizdu, jog darbas su tekstu jai nėra naujiena. Knyga labai palietė. Skaudu iki negalėjimo, kad vaikai turi augti tokiomis sąlygomis...

Puiki knyga, sukrečianti istorija. Labai labai patiko.

Labai patiko ir sujaudino Deimantės istorija. Kiek daug jai teko patirti, o dabar ji stipri sėkminga moteris.

Labai patiko Deimantės gebėjimas papasakoti savo gyvenimo istoriją taip ramiai, be didelio išsišokimo, edukuojant, tačiau nebrukant nuomonės. Šaunuolė!

Puiki knyga, sutalpinanti visiems pažįstamą 2000-ųjų vaikystę – nuo fizinių bausmių „normalumo“ iki mamos kotletų ir meilės tiems, kurie tave baudžiau žiauriausiai. Autorė suteikia naują prasmę žodžiui „pasaulietė“ ir leidžia pažvelgti ne tik į visiems tos kartos vaikams pažįstamą kasdienybę, auklėjimo „metodus“, bet ir į mažai pažįstamą Jehovos sektos pasaulį. Verčiant puslapius atrodo, kad rašoma apie mano, tavo, didžiosios dalies mano kartos žmonių vaikystę. Bet tada šalia įpinama tokios neįtikimos religinės tiesos, kad akimirką sunku patikėti, jog visai šalia fiziškai, gyvena žmonės ir ištisos giminės, supratimu ir įsitikinimais nutolę nuo mūsų lyg kita planeta. Visgi skaitant nejučia lyginies – pavydi autorei drąsos bėgti iš namų, pavydi liberalių tėvų, leidusių nenakvoti namuose, lakuotis nagus, vertis auskarus, turėti draugių. Pavydi tos nors ir mažytės laisvės ir paslapčia džiaugiesi, kad autorė galėjo patirti geriau, daugiau, tikriau nei aš ar mano draugai. Visgi knygą pabaigus lieka tik vienas klausimas – o ko reikia, kad ją perskaitytų Deimantės tėvai? Ir visi tie tėvai, kurie auklėjo tokiais metodais ir manė, kad daro gerą. Ko reikia, kad jie pamatytų pasaulį savo dabar jau užaugusių vaikų akimis?

Įdomi knyga. Teko susidurti su vaikais iš Jehovistų šeimų, taigi turėjau supratimą apie gyvenimą tokiose šeimose. Bet skaityti tikrai buvo įdomu, nes viskas papasakota smulkiai ir labai įtaigiai .

Puiki, gerai parašyta, lengvai skaitoma knyga, parodanti toksiškų tėvų taktikas, labilią paauglės psichologiją ir kovą dėl normalaus gyvenimo jehovistų šešėlyje.

Labai skaudi, sukrečianti ir įtaigiai papasakota istorija.

Labai patiko!

Labai patiko! Įdomi gyvenimo istorija, šiek tiek šokiruojanti.

Įdomi

Verta perskaityti :)

Kristinos komentaras nesamone, įstojus į jahova tu netenki ir namų ir pinigų nes tave į tokina kad dievas tėvas, ne dievo sūnus o Dievas dievas jie tiki i dieva tėva kad jis viską išgydis ir tu ju užstatai namus, pinigus jiems jau privalėdamas

Negaliu sakyti, kad knyga nepatiko ir sunkiai skaitėsi, tikrai ne. Beeeeet nepaleidžia viena mintis, kad problema ne jehovoje, o Deimantės šeimoje. Juk kiti jehovos vaikai gyveno geresnėmis sąlygomis nei ji… žinoma neginu jehovos, nes tikrai manau, kad tai yra sekta, bet kalbu konkrečiai apie aprašomą situaciją.

Puiki knyga

Labai labai patiko!

Labai sukrečiantis pasakojimas, savo artimųjų rate neturiu žmonių pernelyg panirusių į tikėjimą, todėl turbūt labai sukrėtė nes, kadangi yra aprašyta tikra lietuvaitės istorija, žinai net aprašytas vietoves ir dėl to turbūt labai lengva tapatintis su šia istorija..Įsivaizduoju, jog labai daug drąsos prireikė parašyti šią knygą, nes viskas aprašyta su mažiausiomis smulkmenomis.Ačiū autorei, kuri nebijo dalintis tokiomis istorijomis, nes tikrai nebūčiau pagalvojus, kad tikintys žmonės taip galėtų elgtis..

Komentatoriai Tadas ir Viralija sako, kad reikia atskirti jehovistus ir katalikybe. Kazkiek taip, bet is esmes visos religijos yra tragedija. mano motina yra pernelyg didele katalike. Niekam to nelinkeciau - musu seimai traumu uzteks visam gyvenimui. Taip kad jus ten tikekite visokiomis istorijomis, jei nesugebate kurti savo gyvenimo ir jums reikia issigalvojimu, idant jis jums taptu idomesnis ir bent kiek pakeliamas. Bet nedekite 1 ivertinimu vien todel. Knyga patiko, ypatingai del atmosferos sukurimo. Duodu 5 zvaigzdutes (su avansu), nes Arie Tokias patirtis diesiog privaloma kalbeti.

Labai gera knyga

Nuostabi knyga, ir tu Deimante nuostabi!

patiko

Knyga patiko, greit skaitesi

Antipatinė ir pilna pykčio

Nuostabi, knyga, ačiū, Deimante!

Perskaičiau knygą vedama smalsumo apie organizaciją, kadangi teko pažinoti žmogų iš jos. Užvertus paskutinį lapą piršosi viena mintis- galima pagalvoti, kad tais laikais katalikų šeimose vaikų niekas neaudė su diržu.

Puiki knyga ir sukrėčianti patirtis. Kažkas bando kalbėt apie siužetą, lėkštumą.. Pradėkime nuo to, kad šitas vienišas vaikas, o vėliau ir paauglė, pati turėjo kabintis į gyvenimą be jokio užnugario ir pagalbos. Nesudėtinga šiame kelyje ir paklysti, tapti priklausomu arba kitais būdais baigti savo žemiškas kančias. Gaila, kad neturėjo nerūpestingos vaikystės, bet džiaugiuosi, kad mergaitei pavyko. Sekmės jai tolimesniame gyvenime.

Puiki knyga, įdomiai papasakota istorija

Problema ne Religijoje, o Deimantės požiūris.

Labai patiko knyga, perskaičiau per dvi dienas. Idomi istorija☺️

Įtraukianti istorija, verčianti susimąstyti apie religines mažumas, tačiau į pirmą vietą iškelianti skaudžias socialines problemas, iki šiol gyvuojančias mūsų visuomenėje. Liko tik vienas neatsakytas klausimas: kiek ši istorija dar stipriau stigmatizuos Jehovos liudytojų bendruomenę?

Knyga atrodo labiau kaip išgalvota istorija, kuria pati autorė yra patikėjusi, nei reali jos praeitis. Kiek apmaudu, kad skaitytojų dėmesį gauna mergina, kuri atrodo labiau nori kažką kažkam įrodyti ar net atkeršyti, nei kurgi turiningą literatūrą.

Norejau daugiau suzinoti apie Jahovos realigija, bet knyga pasirode labiau apie autores vaikyste ir seima, itemtus santykius ir nesusikalbejima, nei apie tikejima. Nuo vidurio tapo nuobodoka skaityti. Tikejausi daugiau.

Knyga labai patiko, įtraukianti istorija, be galo skaudu, kad tikra. Tikrai rekomenduoju, greitai surijau šitą knygą.

Perskaičiau knygą ir supratau, kad nepatiko, nerekomenduočiau, suabejojau tikrumu, bet iki galo nesupratau kodėl ir perskaičius komentarus - visiškai antrinu Deivido komentarui, padėjo mintis sudėlioti į vietas. “<…> Ypatingai daug apipavidalinimų, vaizdingų pasakymų, išpūstų perdėtų emocijų aprašymų, užimančių beveik visą tekstą. Dėl ko atrodo tarsi autorė iš tiesų neturi apie ką rašyti ir tiesiog, ilgindama tekstą, bando sukurti istoriją. Ir jau vien dėl to kyla abejonių aprašomų įvykiu tikrumu.<…>”

100% tiesa, kas parašyta apie Jahovos bendruomenę. Deja, Deimantės istorija yra ne viena Lietuvoje.

Knyga man buvo labiau apie sunkią, maištingą paauglystę bei problematišką šeimą, nei patį Jahovos liudytojų religiją. Iš poros podcastų tikėjausi kito, plius ne viena detalė jau buvo atskleista, kas išties gaia. Norėjosi gilesnės analizės iš kelių kampų, jautėsi itin daug pykčio, kaltinimo, aukos vaidmens ir tai nereiškia, kad teisinu smurtą ar kt. tėvų poelgius. įdomu būtų išgirsti kitą istorijos pusę ir suprasti ar autorė atrinko ir susikoncentravo tik į juodus prisiminimus ar buvo visgi buvo ir kitų spalvų.

Man labai patiko, perskaičiau per porą dienų. Žiauri istorija, perteikta labai įdomiai. Džiaugiuosi už autorės sėkmę patyrus tokius išgyvenimus.

Puiki knyga.

Perskaiciau per pora dienu, labai itrauke, puiki knyga ir tikrai sukrecianti istorija.

Ačiū už šią knygą! Perskaičiau per pora dienų, nes tiesiog nėjo atsitraukti.

Puiki knyga. Niekada nepalieku savo komentarų po knygomis, nes čia ne pinigai, kad visiems patiktų. Bet čia palieku stiprų penketą, vien dėl žliumbiančių tikinčiųjų, kurie savo komentarais tik įrodo, kad tikėjimas jiems kenkia, nes nesugeba racionaliai išgirsti kitų žmonių nuomonės ir minčių. Sėkmės!

Susiskaitė greitai ir lengvai. Įdomi, aktuali tema. Tik gailiuosi, kad prieš skaitydama knygą perklausiau kelis tikrai įdomius podcastus, kuriuose autorė dalinasi savo istorija, nes detalės ne retai kartojosi ir knygoje. "Spoiler alert", kaip sakoma:)

Nereali knyga.

Puikus dienoraštis. Tragiška istorija. Žiauri realybė.

Nepatiko visiškai.

Puiki

Iš pradžių gan sunkiai skaitėsi, bet po to taip įtraukė. O kai pagalvoji, kad tai vyko realiai... verta perskaityti

Patiko

🤌🏼

Keista, kad žmonės taip lengvai užverbuojami. Buvo įdomu

patiko

Puiki knyga, įtraukė

Sukrečiantis pasakojimas. Ir kiekvienas turėtų perskaityti, nes šis pasakojimas priverčia apmąstyti mūsų pačių gyvenimus. Kokio žiaurumo gali būti tėvai? Nekvestionuoja jokių jiems brukamų tiesų, o tiki tuo ką kažkas sako, be jokio logiško pagrindo ir pateisinimo ir vis tiek apsimeta šventaisiais ir geresniais už kitus. Kaip gali tikėti, kad esi geras žmogus ir geresnis nei kiti, kai šitaip elgiesi su kitais? Labai džiaugiuosi, kad Deimantė iš ten pabėgo, ir tikiu, kad ši knyga daro didelį žygdarbį, išnešdama į paviršių pavojingas sektas. Arba bent jau priverčia kvestionuoti mums brukamas tiesas. Ar tai tiesa? Ar tikrai nėra rytojaus? Kodėl manęs prašo elgtis būtent taip? Kodėl turiu rengtis, mąstyti ir sakyti kaip man kažkas sako? Ir galiausiai KAS ir kodėl man taip sako?

Perskaičiau. Pati augau šeimoje, kurie priiminėjo šį tikėjimą. Sekta gal nevadinčiau. Ir sutinku taip fanatiškai žiūrėjo ne visos šeimos. Nes pagal principus kiekvienas supranta skirtingai. Autorės mama pažiūrėjo fanatiškai. Bet "relate'inu" ne vienam tavo išgyvenimui. Ypač kai skaitydama knygoje atpažinau ne vieną asmenį, kurį pažįstu.. knyga pavykusi.

Nepateisino lūkesčių – trūko įtraukiančio veiksmo, o pasakojimas buvo per daug monotoniškas.

nepatiko

Puiki knyga, labai lengvai ir greitai skaitėsi, nors tema nėra “lengva”. Autorei padėka, kad pasidalino savo išgyvenimais. Sunku patikėti kokių siaubingų tėvų yra.. nekalbu apie praplautų smegenų sektantus:) Ir iš tikrųjų kaip arti viskas vyksta. Džiaugiuosi, kad Deimante pasidalino savo istorija, linkiu stiprybės ir lauksime kitų knygų!

ačiū, kad pasidalinai. gal ką nors ištrauks iš panašaus liūno.

Knyga neeilinė! Ir sukrėtė ir įtraukė. Kartu teko apmastyti kiek ištikro yra žmonių nesuprantančių, neturinčių savo nuomones apie šias ‘sektas’. Reiktu labiau šviesti ir apsišviesti ties tuo klausimu ką tikėti ir kuo patikėti. O knyga maloniai nukėlė į senuosius laikus primenant sovietinę močiutę, žmonių mąstyma apie tai kad jaunas žmogus neturi pasirinkimų ir savo juomonės.

Nesupratau knygos prasmės. Dienoraštis ir tiek, o skaudžių patirčių turime visi nepaisant reiliginių sumetimų.

Stilistiškai kūrinys atrodo neišbaigtas, tekstas per daug chaotiškas ir fragmentuotas, o siužetas neatskleidžia gilios minties ar ryškių veikėjų. Atrodo, kad autorė labiau susikoncentravo į emocinį triukšmą nei į tikslingą istorijos plėtotę. Knygoje pritrūko originalumo, o tai, kas galėjo būti provokuojantis pasakojimas, tampa tiesiog lėkštu, nuobodžiu pasakojimu, neturinčiu aiškaus tikslo ar žinutės.

Nepatiko

Paaugliškai maištinga... Norėčiau sulaukti ,,antro tomo", kai bus užauginusi savo maištingą paauglę.

Laukiau knygos nuo 2019 metų ir tikrai nenusivyliau! Nuostabiai parašyta, tiek daug vietų griebia už širdies. Ačiū už tokį atvirumą!

Realiai tai knyga apie nieką. Saviterapija, tokias reiktų pasilikti asmeniniame archyve, nebūtina viešinti savo dienoraščio. Paaugliško maišto išpylimas.

Tikejausi kazko daugiau, labai pavirsium perbegta per pacia Jehova. Man cia labiau toks jauno zmogaus dienorastis apie savo sunkia vaikyste ir paauglyste. Nederetu ant knygos nugareles ja lyginti su "apsviestaja", kuri zymiai geresne :(

Labai sutinku, kad tėvai neturėtų kišti savo vaikų į jokias religines praktikas, kad ir kas tai bebūtų. Suaugęs pasirinks pats, jeigu jam reikės

Reikia atskirti. Autorės patirtis yra sektantų šeimos istorija. Pabrėžiu SEKTOS nuopelnu padarytas moters negailestingas gyvenimas. Kuo dėta krikščionybė čia? Kai autorė to visai nėra patyrusi? Ji TIK patyrusi kas yra Jahova, kas yra gyvenimas su sekta. Kas kiek save saugo, kas save myli, tai mano nuomone visas sektas galėčiau prilyginti narkotikams. O ir visi narkomanai pasakytų, kad gyvenimas su jais yra daugiau nei žiaurus.

AČIŪ, autorei, už šią knygą! Labai atliepė.

Labai paveiki

Puiki knyga! Labai atvira ir jautri autorės istorija, verta dėmesio.

Labai teisinga rašytoja

Labai rekomenduoju. Nes tai vadovėlis prieš smurtą

Daug drąsos reikėjo autorei taip atvirai kalbėti apie savo gyvenimą... bet jei tai padės bent keliems žmonėms atverti akis ir palikti sektą, manau buvo verta!

Labai.

.

Keista, kiek žmonių nori matuoti skausmą - va ten tai tikras, o čia ne. Va ten tai patyrė smurtą IR badą, o va čia tai tik smurtą. Va ten tai ėjo mokytis, o čia dar su berniukais davėsi, niuniuniu. Liūdna tai skaityti, liūdna ir apmaudu. Knyga atvira, skaudi, reikalinga. Bet komentarai įrodo, kodėl kai bendrabutyje Deimantę tėvas mušė, tampė už plaukų po namus, kai ne kartą vos neužmušė, kai mama tik stebėjo, niekas iš kaimynų neiškvietė policijos. Nes vis dar esam abejingi svetimam skausmui, vis dar jį matuojam. Noriu tikėti, kad tokių istorijų bus mažiau, kad bus mažiau vaikų, kuriems tėvai net kraujo neleistų perpilti, kad dabar jau kaimynai skambintų policijai, vaikų teisėm, kad atpažintų, jog maištas - būdas atkreipti dėmesį į siaubingą nepriežiūrą. Todėl linkiu Deimantei jėgų ir stiprybės. Atvirumo kaina milžiniška, bet ji padarė sunkų ir reikalingą darbą.

Visų pirma, užuojauta tiek autorei, tiek visiems esamiems ir buvusiems vaikams, kurie patiria/rė smurtą šeimoje. Apie knygą galiu pasakyti tiek - lėkšta, nerekomenduotina. Ypatingai daug apipavidalinimų, vaizdingų pasakymų, išpūstų perdėtų emocijų aprašymų, užimančių beveik visą tekstą. Dėl ko atrodo tarsi autorė iš tiesų neturi apie ką rašyti ir tiesiog, ilgindama tekstą, bando sukurti istoriją. Ir jau vien dėl to kyla abejonių aprašomų įvykiu tikrumu. Kartais peršasi išvada, kad paprasčiausiai norima pasirodyti didelė vargšele ir susilaukti populiarumo, pasinaudojant sąsaja su Jehovistais. Spėju, jeigu tėvai būtų murmonai, krišnaistai ar dar kažkokie netradiciniai, niekas nepasikeistų (Na nebent katalikai ar ortodoksai, tada nebūtų skambios antraštės). Yra žymiai geresnių ir tikresnių knygų apie sunkų gyvenimą praėjusius žmones. Žmones kurie nesiekia “išspausti” istorijos vardan naudos ir dėmesio.

O dievai kokia puiki knyga

Nepaisant viliojančio siužeto aprašymo, knyga man pasirodė paviršutiniška ir neturinti gilesnės prasmės. Daug dalykų pasirodė hiperbolizuota siekiant sureikšminti save. Ši knyga, mano nuomone, yra žemiau vidutinio lygio ir, deja, negalėčiau jos rekomenduoti kitiems skaitytojams.

Nepatiko ir man. Kiek drąsu šią knygą buvo lyginsi su "Apšviestąja"

Nepatiko. Žinome, kad jahovistai sekta. Bet autorė mėgina neigti ir katalikybę. Mes esame katalikai, , visos problemos su kita religija kyla iš pasipiktinimo jahova. Tai Jos asmeninės problemos ir nereikia jų primesti mums, katalikams.

Ačiū, labai ačiū už drąsą. Kadangi pati turėjusi artimoje aplinkoje panašią situaciją, tik dar kartą įsitikinu, kad viskas parašyta yra tiesa. Kuo didžiausios sėkmės autorei

Puikiai.

Tik vakar vakare sudalyvavus Deimantės Rudžinskaitės debiutinės knygos “Pasaulietė” pristatyme, šiandien jau esu ją perskaičiusi ir drąsiai galiu teigti- knyga bus bestselerių sąraše ❤️ Pasakojama Deimantės gyvenimo istorija, augant Jehovos liudytojų šeimoje, su kiekvienu knygos puslapiu vis labiau įtraukia ir užima kvapą. Sunkiai sveiku protu suvokiamos vaikiško gyvenimo taisyklės autorės taip atvirai pasakojamos, vis įpinant ironijos giją. Pagarba Deimantei už drąsą ir meilę gyvenimui 🙏