NENORIU APIE TAI KALBĖTI. Įveikti slaptą vyrų depresijos palikimą + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Man teko ir vartyti, ir skaityti ne vieną savęs pažinimui, saviugdai, motyvacijai ir t.t. skirtą knygą. Temos buvo skirtingos, skyrėsi sprendžiamos problemos ir problemų sprendimai, tačiau vienas jas jungiantis bruožas – nei viena jų nebuvo skirta būtent vyrams (o dabar greitai panaršykit po bet kurią internetinę parduotuvę – kiek ten rasite knygų moterims?) Kokios reakcijos galima tikėtis iš vyro, jei jam pasiūlytum perskaityti šitą knygą: - Va, žiek, šitą knygą parašė psichoterapeutas. Jis daugiau nei 20 metų dirba su vyrais. Tikrai bus įdomu pasiskaitinėti. - Eik-eik, ką aš ten naujo sužinosiu! Ką tie daktarai gali man papasakoti? Toks dialogas labai tiksliai atspindėtų vyrų „pasirengimą“ įsileisti kitus žmones į savo vidų. Autorius savo pasakojimą pradeda nuo užslėptos depresijos – vyrų depresijos. Priešingai, nei moteris, vyras yra toks padaras, kuris savo vidaus neatvers niekam (net sau pačiam), kuris save saugos demonstruodamas pranašumą (tai būdas apsaugoti nuo žemos savivertės). Šitas padaras veikia pagal visuomenės suformuotus lūkesčius ir paskęsta toksiškuose santykiuose su pačiu savimi. Nelabai stebėtina, kad dažnas patenka į savivertės sutrikimo spąstus – vis gilėjantį susivylimą savimi ir savo gyvenimu. Va čia ir atkeliaujam iki užslėptos depresijos... Autorius pateikia daug pavyzdžių iš savo daugiametės praktikos, kurie parodo gilias ir labai dažnai jo klientams nežinomas priežastis; priežastis jų vidinio pykčio ir išorinės agresijos, priežastis nepasitenkinimo savimi ir aplinkiniais. Aptaria ryšius, svarbius kiekvienam žmogui, na ir vyrui kaip tam tikrai žmonių rūšiai. Kodėl skaityti šitą knygą? Kodėl jos neskaityti? Visi mes esam jautę vidinį kirbėjimą – koks velnias dedasi, kad viskas nervuoja; kokie kralikai duodasi smegenyse, kad norisi visus pasiųsti toli ir negrįžtamai; kokia gyvatė įkando mano šiknon, kad geriausias sprendimas yra susprogdinti visą Visatą velniop? Perkaitysi – įmesi į savo vidinį pasaulį ilgą-ilgą valą su keliais kabliukais ir... na, gal ir ištrauksi kelias velniažuves (pasigūglinkit, kaip jos atrodo!). O jei nieko neištrauksi, tačiau masalas bus nugriaužtas, tai suprasi – kažkas mano viduje gyvena! Ir gal net, baisesnis, nei jūrų velnias 😉