Matematika. Bendrasis kursas. Vadovėlis 11 klasei
Matematika. Bendrasis kursas. Vadovėlis 11 klasei
  • Išparduota
Autorės, galvodamos, kaip nūdienos sąlygomis galėtų atrodyti geras matematikos vadovėlis bendrajam kursui, kaip jis turėtų kurti mokinio vertybinių nuostatų sistemą, plėtoti bendruosius bei dalykinius jo gebėjimus, skatinti savarankiškumą ir mokymosi motyvaciją, teikti būtiną mokymuisi informaciją, medžiagą, rėmėsi ne tik ilgamete savo bei kolegų sėkmingo pedagoginio darbo patirtimi, bet ir studijavo mokslinę literatūrą, konsultavosi su ekspertais. Šalia visuotinai pripažįstamų didaktinių prin…
0

Matematika. Bendrasis kursas. Vadovėlis 11 klasei | knygos.lt

Atsiliepimai

Aprašymas

Autorės, galvodamos, kaip nūdienos sąlygomis galėtų atrodyti geras matematikos vadovėlis bendrajam kursui, kaip jis turėtų kurti mokinio vertybinių nuostatų sistemą, plėtoti bendruosius bei dalykinius jo gebėjimus, skatinti savarankiškumą ir mokymosi motyvaciją, teikti būtiną mokymuisi informaciją, medžiagą, rėmėsi ne tik ilgamete savo bei kolegų sėkmingo pedagoginio darbo patirtimi, bet ir studijavo mokslinę literatūrą, konsultavosi su ekspertais.

Šalia visuotinai pripažįstamų didaktinių principų vadovėlyje realizuojami trys specialieji principai: refleksyvaus pažinimo, konceptualumo ir kontekstualumo. Jais išreiškiamas konstruktyviojo ugdymo krypties vadovėlyje pasirinkimas, kartu pabrėžiamas vadovėlio individualumas. Refleksyvaus pažinimo principas. Pažinimas tobulėja tik kritiškai apmąstant savo žinias, įgūdžius, požiūrį į visą pasaulį. Tai reikalauja iš kiekvieno žmogaus kritiškos paties žmogaus pažinimo veiksmo refleksijos. Tik nuolatos permąstant ir vertinant naują informaciją senos kontekste, atskleidžiamos naujos sąsajos, be kurių neįmanomas refleksyvus pažinimas. Konceptualumo principas.

Vadovėlio tekste vartojami žodžiai, šriftai, schemos ir kiti elementai, taip pat uždavinių sistema skirti kondensuoti, išskirti pačią svarbiausią informaciją, padėti mokiniams mintyse susikurti išmoktinos medžiagos modelius, suvokti bendrus principus ir idėjas.

Teorinėje kiekvieno skyrelio dalyje siekta sukurti mokymosi situacijas, kuo panašesnes į realaus pasaulio ar kasdienes, kurios skatintų skaityti vadovėlį, atlikti nurodytas užduotis, motyvuotų ir mokytų mokytis. Sukurta uždavinių sistema turėtų padėti suprasti išorinius ir vidinius matematikos ryšius. Bendrųjų ir specialiųjų didaktinių principų realizavimas vadovėlyje sudaro prielaidas šiuo matematikos vadovėliu siekti kelių tikslų: parodyti mokiniams, kad matematika galima efektyviai naudotis kasdieniame gyvenime; ugdyti kritinį mokinių mąstymą bei savarankiško mokymosi gebėjimus, bendrus problemų sprendimo įgūdžius; aprūpinti mokinius mokymosi medžiaga, kuri garantuotų jiems Bendrųjų programų bei Išsilavinimo standartų apibrėžtos matematinės kompetencijos įgijimą.

Visa XI klasės mokymosi medžiaga išdėstyta septyniuose skyriuose. Planuojama, kad dauguma mokinių šią medžiagą galėtų įsisavinti mokydamiesi po 2,5 val. per savaitę. Praktika rodo, jog bendrąjį matematikos kursą paprastai renkasi mokiniai, kurie neįstengia jos mokytis išplėstiniu lygiu. Ir tik menką jų dalį sudaro gabūs, tačiau pasirinkę nerealinį profilį. Kaip rodo tyrimai, pasirinkusieji bendrąjį kursą paprastai turi daugybę dalyko žinių ir pagrindinių įgūdžių spragų, o tai trukdo jiems sėkmingai mokytis matematikos.

Rengiant vadovėlį, šiam aspektui buvo skiriamas didelis dėmesys. Vadovėlyje nuosekliai primenamos bei apibrėžiamos visos toliau vartojamos pagrindinės sąvokos, savybės, dėsniai, principai, metodai. Jų apibrėžimai, apibūdinimai pateikiami skyrelio tekste, išnašose ar prieduose, iliustruojami konkrečiais pavyzdžiais. Prie uždavinių, susijusių su ankstesniuose skyreliuose nagrinėta medžiaga, – nuorodos, kurioje vadovėlio vietoje galima pasikartoti ar pasitikslinti rūpimą klausimą.

XI klasėje nagrinėjamos algebros ir skaičiavimo (1—5 skyriai) bei funkcijų ir matematinės analizės (6—7 skyriai) temos. Visa nauja medžiaga integruota į žemesnėse klasėse išeitos medžiagos susistemintus, apibendrinančius, tačiau koncentruotai pateiktus blokus ir suskirstyta į mokomuosius elementus – skyrelius. Kiekviename jų siekiama konkrečių mokymosi uždavinių.

Išparduota

Turi egzempliorių? Parduok!


Autorės, galvodamos, kaip nūdienos sąlygomis galėtų atrodyti geras matematikos vadovėlis bendrajam kursui, kaip jis turėtų kurti mokinio vertybinių nuostatų sistemą, plėtoti bendruosius bei dalykinius jo gebėjimus, skatinti savarankiškumą ir mokymosi motyvaciją, teikti būtiną mokymuisi informaciją, medžiagą, rėmėsi ne tik ilgamete savo bei kolegų sėkmingo pedagoginio darbo patirtimi, bet ir studijavo mokslinę literatūrą, konsultavosi su ekspertais.

Šalia visuotinai pripažįstamų didaktinių principų vadovėlyje realizuojami trys specialieji principai: refleksyvaus pažinimo, konceptualumo ir kontekstualumo. Jais išreiškiamas konstruktyviojo ugdymo krypties vadovėlyje pasirinkimas, kartu pabrėžiamas vadovėlio individualumas. Refleksyvaus pažinimo principas. Pažinimas tobulėja tik kritiškai apmąstant savo žinias, įgūdžius, požiūrį į visą pasaulį. Tai reikalauja iš kiekvieno žmogaus kritiškos paties žmogaus pažinimo veiksmo refleksijos. Tik nuolatos permąstant ir vertinant naują informaciją senos kontekste, atskleidžiamos naujos sąsajos, be kurių neįmanomas refleksyvus pažinimas. Konceptualumo principas.

Vadovėlio tekste vartojami žodžiai, šriftai, schemos ir kiti elementai, taip pat uždavinių sistema skirti kondensuoti, išskirti pačią svarbiausią informaciją, padėti mokiniams mintyse susikurti išmoktinos medžiagos modelius, suvokti bendrus principus ir idėjas.

Teorinėje kiekvieno skyrelio dalyje siekta sukurti mokymosi situacijas, kuo panašesnes į realaus pasaulio ar kasdienes, kurios skatintų skaityti vadovėlį, atlikti nurodytas užduotis, motyvuotų ir mokytų mokytis. Sukurta uždavinių sistema turėtų padėti suprasti išorinius ir vidinius matematikos ryšius. Bendrųjų ir specialiųjų didaktinių principų realizavimas vadovėlyje sudaro prielaidas šiuo matematikos vadovėliu siekti kelių tikslų: parodyti mokiniams, kad matematika galima efektyviai naudotis kasdieniame gyvenime; ugdyti kritinį mokinių mąstymą bei savarankiško mokymosi gebėjimus, bendrus problemų sprendimo įgūdžius; aprūpinti mokinius mokymosi medžiaga, kuri garantuotų jiems Bendrųjų programų bei Išsilavinimo standartų apibrėžtos matematinės kompetencijos įgijimą.

Visa XI klasės mokymosi medžiaga išdėstyta septyniuose skyriuose. Planuojama, kad dauguma mokinių šią medžiagą galėtų įsisavinti mokydamiesi po 2,5 val. per savaitę. Praktika rodo, jog bendrąjį matematikos kursą paprastai renkasi mokiniai, kurie neįstengia jos mokytis išplėstiniu lygiu. Ir tik menką jų dalį sudaro gabūs, tačiau pasirinkę nerealinį profilį. Kaip rodo tyrimai, pasirinkusieji bendrąjį kursą paprastai turi daugybę dalyko žinių ir pagrindinių įgūdžių spragų, o tai trukdo jiems sėkmingai mokytis matematikos.

Rengiant vadovėlį, šiam aspektui buvo skiriamas didelis dėmesys. Vadovėlyje nuosekliai primenamos bei apibrėžiamos visos toliau vartojamos pagrindinės sąvokos, savybės, dėsniai, principai, metodai. Jų apibrėžimai, apibūdinimai pateikiami skyrelio tekste, išnašose ar prieduose, iliustruojami konkrečiais pavyzdžiais. Prie uždavinių, susijusių su ankstesniuose skyreliuose nagrinėta medžiaga, – nuorodos, kurioje vadovėlio vietoje galima pasikartoti ar pasitikslinti rūpimą klausimą.

XI klasėje nagrinėjamos algebros ir skaičiavimo (1—5 skyriai) bei funkcijų ir matematinės analizės (6—7 skyriai) temos. Visa nauja medžiaga integruota į žemesnėse klasėse išeitos medžiagos susistemintus, apibendrinančius, tačiau koncentruotai pateiktus blokus ir suskirstyta į mokomuosius elementus – skyrelius. Kiekviename jų siekiama konkrečių mokymosi uždavinių.

Atsiliepimai

  • Atsiliepimų nėra
0 pirkėjai įvertino šią prekę.
5
0%
4
0%
3
0%
2
0%
1
0%