Chris'as Miller'is knygoje tiksliai dokumentiškai, o kartu ir subtiliai emocingai kalba apie daugeliui sunkiai įsivaizduojamą hibridinės kovos lauką, kuriame pergalę lemia iš silicio pagamintuose lustuose – nedideliuose elektroniniuose įtaisuose signalams apdoroti – sutelkta skaičiavimo galia. Susimastykime: kiek esame priklausomi nuo šių įtaisų? Juk be jų neveiktų jokia šiuolaikinė technika – nuo mobiliųjų telefonų iki lėktuvų.
Terminą „hibridinis karas“, pas mus paplitusį po nusikalstamo Rusijos režimo įvykdytos Krymo aneksijos, 2007 metais pasiūlė Frank'as Hoffman'as, JAV jūrų pėstininkų atsargos pulkininkas ir strategas. Ši sąvoka nusako XXI amžiaus karų ir konfliktų esmę: kovojama ne vien mūšiuose. Kariaujama ir ekonomikoje, ir prekyboje, ir kultūroje, ir technologijų srityje.
Chris'as Miller'is knygoje tiksliai dokumentiškai, o kartu ir subtiliai emocingai kalba apie daugeliui sunkiai įsivaizduojamą hibridinės kovos lauką, kuriame pergalę lemia iš silicio pagamintuose lustuose – nedideliuose elektroniniuose įtaisuose signalams apdoroti – sutelkta skaičiavimo galia. Susimastykime: kiek esame priklausomi nuo šių įtaisų? Juk be jų neveiktų jokia šiuolaikinė technika – nuo mobiliųjų telefonų iki lėktuvų.
Chris'as Miller'is pasakojimą pradeda nuo mokslininkų ir inžinierių daug lėmusių vaikystės išgyvenimų, tranzistorių išradimo ir baigia šių dienų aktualijomis: 5G internetu, dirbtiniu intelektu ir rytdienos prognozėmis. Ateities scenarijų rašys ne turintieji naftos ar metalų išteklių, o tie, kuriu rankose bus daugiau skaičiavimo galios. Tai puiki knyga ne tik tiems, kas domisi technologijomis, ne tik mėgstantiems dokumentiką ir politinius trilerius, bet ir tiems, nuo kurių valios šiandien priklauso politiniai bei techniniai sprendimai, darantys įtaką kiekvieno iš mūsų gyvenimui.
EXTRA 22 % nuolaida
22,79 €
29,19 €
Turime sandėlyje
Kupono kodas: EXTRA
Akcija baigiasi už 23:38:52
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Prisijunkite ir už šią prekę gausite 1,46 Knygų Eurų!?
Rezervuok ir atsiimk po 30 minučių!
Knygynų darbo metu.
Už tą pačią 22,79 kainą
(kasoje pasakę kodą EXTRA)
pirkite knygos.lt knygynuose.
Apgailestaujame, tačiau prekės rezervacija nesėkminga. Jūsų pasirinktame knygyne šios prekės nebeturime.
Prašome patikrinti likutį kituose knygynuose arba užsisakyti internetu ir pasirinkti patogiausią pristatymo būdą. Galima rinktis atsiėmimą knygyne arba į artimiausią paštomatą.
Ačiū už rezervaciją!
Prekė bus paruošta už:
30:00
min.
Prekių atvykite atsiimti tik kai gausite patvirtinimą SMS ar el. paštu. Jūsų rezervacija galios iki
Knygos.lt knygynas
Nuostabiosios knygyno fėjos jau ieško jūsų prekės, o kai tik ras - gausite pranešimą el. paštu ir SMS! 🧚
Terminą „hibridinis karas“, pas mus paplitusį po nusikalstamo Rusijos režimo įvykdytos Krymo aneksijos, 2007 metais pasiūlė Frank'as Hoffman'as, JAV jūrų pėstininkų atsargos pulkininkas ir strategas. Ši sąvoka nusako XXI amžiaus karų ir konfliktų esmę: kovojama ne vien mūšiuose. Kariaujama ir ekonomikoje, ir prekyboje, ir kultūroje, ir technologijų srityje.
Chris'as Miller'is knygoje tiksliai dokumentiškai, o kartu ir subtiliai emocingai kalba apie daugeliui sunkiai įsivaizduojamą hibridinės kovos lauką, kuriame pergalę lemia iš silicio pagamintuose lustuose – nedideliuose elektroniniuose įtaisuose signalams apdoroti – sutelkta skaičiavimo galia. Susimastykime: kiek esame priklausomi nuo šių įtaisų? Juk be jų neveiktų jokia šiuolaikinė technika – nuo mobiliųjų telefonų iki lėktuvų.
Chris'as Miller'is pasakojimą pradeda nuo mokslininkų ir inžinierių daug lėmusių vaikystės išgyvenimų, tranzistorių išradimo ir baigia šių dienų aktualijomis: 5G internetu, dirbtiniu intelektu ir rytdienos prognozėmis. Ateities scenarijų rašys ne turintieji naftos ar metalų išteklių, o tie, kuriu rankose bus daugiau skaičiavimo galios. Tai puiki knyga ne tik tiems, kas domisi technologijomis, ne tik mėgstantiems dokumentiką ir politinius trilerius, bet ir tiems, nuo kurių valios šiandien priklauso politiniai bei techniniai sprendimai, darantys įtaką kiekvieno iš mūsų gyvenimui.
Atsiliepimai
Darius M.
2024-09-17
Kiekviena knyga turi savo misiją. Viena gali būti skirta tiesiog geram laiko praleidimui, o kita – kokių nors giliai užslėptų minčių ir jausmų suradimui. Kai kurias knygas skaitome, nes tai klasika ir ją apsišvietęs pilietis turi žinoti. Kai kurias duoda draugai ir sako „Va šitą būtinai perskaityk!“.
Į mano nagus patenka knygos, priklausančios visoms šioms kategorijoms. Iš jų kiekvienais metais nebaigiu skaityti vienos-dviejų. Dar koks trečdalis jų būna tokios „veeeeeh...“ , o daugiau, nei pusė perskaitytos masės plaukioja vidutinybės vandenyje. Na ir koks dešimtadalis yra tokios, kurias praryju su dideliu malonumu. Kai kurias pasižadu perskaityti dar kartą.
„Eugrimo“ knygos visada plaukioja tame aukštesniame lygyje. Jos yra lyg ta kava iš reklamos – „Kruopščiai atrinkome kiekvieną pupelę“ 😊
Pamačius „Lustų karą“ (autorius - ne vieną tokio pobūdžio knygą parašęs JAV universiteto profesorius Criss‘as Miller‘is) man į galvą atėjo senai-senai girdėta istorija. Dar „anais laikais“ tarybiniai mokslininkai pavogė mikroschemų gamybos technologiją. Nukopijavo, pagamino ir... Jų negalėjo įkišti į joms skirtus lizdus, nes tarpus tarp kojelių skaičiavo coliais, o tarpus joms skirto lizdo „akučių“ – milimetrais.
Šitos istorijos knygoje neradau (gal ji yra išgalvota?), tačiau nuo to knyga netapo blogesne 😊
Autorius labai išsamiai nupiešia šio keisto daikto – mikroschemos arba lusto (kas pasakys, iš kurios tarmės atkeliavo šitas lietuviškas žodis?) istoriją:
- Kodėl iš viso atsirado tokia technologija;
- Kuriose srityse lustai buvo pradėti naudoti ir tai tapo šios pramonės lūžiu;
- Kuriais laikotarpiais kurios šalys buvo lyderės lustų gamyboje.
„Vyšnios ant pyragaičių“ yra istorijos apie tai, kaip JAV „rėmė“ lustų gamybą („nematau skirtumo tarp bulvių čipsų ir kompiuterių čipsų“), kaip Kinija lustų gamybos technologiją sukūrusius mokslininkus siuntė į ryžių laukus (padėkokime kultūrinei revoliucijai), kaip sovietai pastatė miestą – Silicio slėnio analogą, tačiau nieko gudresnio nesugalvojo, nei po pasaulį paskleisti kelis tūkstančius KGB agentų (o pastarieji vogė persenusias technologijas).
Knyga yra pilna įdomių istorijų, faktų ir žinomų kompanijų pavadinimų. Norint viską išsamiai nupasakoti, reiktų ją išplėsti dvigubai (bet geriau „Eugrimui“ palikime erdvės ir kitų knygų leidybai 😊).
Apibendrinant galima pasakyti, kad knyga yra istorinė ir tuo pačiu populiarioji-pažintinė.
Atrodytų, tema yra gana siaura – tik viena smulki detalė iš mūsų gyvenimo, kažkoks plastiko gabaliukas su mandru įdaru, tačiau kokią didelę reikšmę jis turi.
Norisi pagirti viršelio dailininką. Lukas Rukšys padarė knygą žymiai gražesne, nei originalas.
Na, ir vertėjas Egidijus Vareikis nei pats pasiklydo, nei skaitytojus paklaidino tokioje sudėtingoje istorijoje ir terminologijoje.
P.S. Pirmoji mikroschema turėto tik 4 tranzistorius, o dabar - net 12’000‘000‘000.
P.P.S. Dabartinėse mikroschemose tranzistoriai yra dvigubai mažesni, nei koronos virusas.
P.P.P.S. Per vienerius metus tranzistorių yra pagaminama daugiau nei visų kitų prekių buvo pagaminta per visą žmonijos istoriją.
P.P.P.P.S....
Tai knyga, kurią parduoda privatus žmogus. Kai apmokėsite užsakymą, jį per 7 d. išsiųs knygos pardavėjas . Jei to pardavėjas nepadarys laiku, pinigai jums bus grąžinti automatiškai.
Šios knygos būklė nėra įvertinta knygos.lt ekspertų, todėl visa atsakomybė už nurodytą knygos kokybę priklauso pardavėjui.
Atsiliepimai
Kiekviena knyga turi savo misiją. Viena gali būti skirta tiesiog geram laiko praleidimui, o kita – kokių nors giliai užslėptų minčių ir jausmų suradimui. Kai kurias knygas skaitome, nes tai klasika ir ją apsišvietęs pilietis turi žinoti. Kai kurias duoda draugai ir sako „Va šitą būtinai perskaityk!“. Į mano nagus patenka knygos, priklausančios visoms šioms kategorijoms. Iš jų kiekvienais metais nebaigiu skaityti vienos-dviejų. Dar koks trečdalis jų būna tokios „veeeeeh...“ , o daugiau, nei pusė perskaitytos masės plaukioja vidutinybės vandenyje. Na ir koks dešimtadalis yra tokios, kurias praryju su dideliu malonumu. Kai kurias pasižadu perskaityti dar kartą. „Eugrimo“ knygos visada plaukioja tame aukštesniame lygyje. Jos yra lyg ta kava iš reklamos – „Kruopščiai atrinkome kiekvieną pupelę“ 😊 Pamačius „Lustų karą“ (autorius - ne vieną tokio pobūdžio knygą parašęs JAV universiteto profesorius Criss‘as Miller‘is) man į galvą atėjo senai-senai girdėta istorija. Dar „anais laikais“ tarybiniai mokslininkai pavogė mikroschemų gamybos technologiją. Nukopijavo, pagamino ir... Jų negalėjo įkišti į joms skirtus lizdus, nes tarpus tarp kojelių skaičiavo coliais, o tarpus joms skirto lizdo „akučių“ – milimetrais. Šitos istorijos knygoje neradau (gal ji yra išgalvota?), tačiau nuo to knyga netapo blogesne 😊 Autorius labai išsamiai nupiešia šio keisto daikto – mikroschemos arba lusto (kas pasakys, iš kurios tarmės atkeliavo šitas lietuviškas žodis?) istoriją: - Kodėl iš viso atsirado tokia technologija; - Kuriose srityse lustai buvo pradėti naudoti ir tai tapo šios pramonės lūžiu; - Kuriais laikotarpiais kurios šalys buvo lyderės lustų gamyboje. „Vyšnios ant pyragaičių“ yra istorijos apie tai, kaip JAV „rėmė“ lustų gamybą („nematau skirtumo tarp bulvių čipsų ir kompiuterių čipsų“), kaip Kinija lustų gamybos technologiją sukūrusius mokslininkus siuntė į ryžių laukus (padėkokime kultūrinei revoliucijai), kaip sovietai pastatė miestą – Silicio slėnio analogą, tačiau nieko gudresnio nesugalvojo, nei po pasaulį paskleisti kelis tūkstančius KGB agentų (o pastarieji vogė persenusias technologijas). Knyga yra pilna įdomių istorijų, faktų ir žinomų kompanijų pavadinimų. Norint viską išsamiai nupasakoti, reiktų ją išplėsti dvigubai (bet geriau „Eugrimui“ palikime erdvės ir kitų knygų leidybai 😊). Apibendrinant galima pasakyti, kad knyga yra istorinė ir tuo pačiu populiarioji-pažintinė. Atrodytų, tema yra gana siaura – tik viena smulki detalė iš mūsų gyvenimo, kažkoks plastiko gabaliukas su mandru įdaru, tačiau kokią didelę reikšmę jis turi. Norisi pagirti viršelio dailininką. Lukas Rukšys padarė knygą žymiai gražesne, nei originalas. Na, ir vertėjas Egidijus Vareikis nei pats pasiklydo, nei skaitytojus paklaidino tokioje sudėtingoje istorijoje ir terminologijoje. P.S. Pirmoji mikroschema turėto tik 4 tranzistorius, o dabar - net 12’000‘000‘000. P.P.S. Dabartinėse mikroschemose tranzistoriai yra dvigubai mažesni, nei koronos virusas. P.P.P.S. Per vienerius metus tranzistorių yra pagaminama daugiau nei visų kitų prekių buvo pagaminta per visą žmonijos istoriją. P.P.P.P.S....