Atsiliepimai
Aprašymas
Knygą sudaro straipsniai, skirti lietuvių ir vokiečių santykiams Mažojoje bei Didžiojoje Lietuvoje maždaug nuo XIX a. vid. iki 1960 m. Jie buvo skelbti Vokietijos, kai kurie ir Lietuvos mokslinėje bei kultūrinėje spaudoje. Pirmame knygos skyriuje remiantis istoriografija, kalbininkų darbais, analizuojama Mažosios Lietuvos kolonizavimo problematika, lietuviškų mokyklų, veikusių Rytų Prūsijoje nuo XVIII a. vidurio, vaidmuo germanizavimo procese, šio regiono evangelikų bažnyčių lietuviškumo klausimas. Socialiniu, politiniu aspektais analizuojamas klaipėdiškių likimas Lietuvoje po 1945 m. Antrasis skyrius skirtas Liuteronų Bažnyčios istorijai. Ji detaliai tyrinėjama lietuvių tautinio sąmonėjimo kontekste, apžvelgiami XX a. 2–3 dešimtmetyje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte vykę bažnytiniai ginčai, jų priežastys ir pasekmės, vyriausybių konfesinė politika. Atskirai aptariama Lietuvių liuteronų bažnyčios ypatumai bei raida išeivijoje. Trečiasis skyrius skirtas lietuvių-vokiečių ryšiams šalių politinių santykių tarpukariu kontekste, Antrojo pasaulinio karo metais (vokiečių administracinei sistemai ir bažnytinei politikai) ir sovietinėje Lietuvoje po 1945 m. Daug dėmesio skiriama vokiečių tautinei bei pilietinei orientacijai, repatriacijoms iš Lietuvos, padėčiai Karaliaučiaus/Kaliningrado srityje po 1945 m. Akcentuojami pozityvūs lietuvių ir vokiečių santykių bruožai, ypač pokario metais. Atskirai aptariama lietuviškas šaknis turėjusio vokiečių rašytojo Jojanneso Bobrowskio biografija bei kūrybinis palikimas.
Knygą sudaro straipsniai, skirti lietuvių ir vokiečių santykiams Mažojoje bei Didžiojoje Lietuvoje maždaug nuo XIX a. vid. iki 1960 m. Jie buvo skelbti Vokietijos, kai kurie ir Lietuvos mokslinėje bei kultūrinėje spaudoje. Pirmame knygos skyriuje remiantis istoriografija, kalbininkų darbais, analizuojama Mažosios Lietuvos kolonizavimo problematika, lietuviškų mokyklų, veikusių Rytų Prūsijoje nuo XVIII a. vidurio, vaidmuo germanizavimo procese, šio regiono evangelikų bažnyčių lietuviškumo klausimas. Socialiniu, politiniu aspektais analizuojamas klaipėdiškių likimas Lietuvoje po 1945 m. Antrasis skyrius skirtas Liuteronų Bažnyčios istorijai. Ji detaliai tyrinėjama lietuvių tautinio sąmonėjimo kontekste, apžvelgiami XX a. 2–3 dešimtmetyje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte vykę bažnytiniai ginčai, jų priežastys ir pasekmės, vyriausybių konfesinė politika. Atskirai aptariama Lietuvių liuteronų bažnyčios ypatumai bei raida išeivijoje. Trečiasis skyrius skirtas lietuvių-vokiečių ryšiams šalių politinių santykių tarpukariu kontekste, Antrojo pasaulinio karo metais (vokiečių administracinei sistemai ir bažnytinei politikai) ir sovietinėje Lietuvoje po 1945 m. Daug dėmesio skiriama vokiečių tautinei bei pilietinei orientacijai, repatriacijoms iš Lietuvos, padėčiai Karaliaučiaus/Kaliningrado srityje po 1945 m. Akcentuojami pozityvūs lietuvių ir vokiečių santykių bruožai, ypač pokario metais. Atskirai aptariama lietuviškas šaknis turėjusio vokiečių rašytojo Jojanneso Bobrowskio biografija bei kūrybinis palikimas.
Atsiliepimai