Atsiliepimai
Aprašymas
Autoriaus žodis
„Kelionė šilko keliu - pats įspūdingiausias žygis mūsų Žemėje. Šis kelias - gija, jungianti Rytus ir Vakarus, kraujagyslių tinklas, nešantis gyvybės kraują galingoms imperijoms. Tai pasakiško grožio maršrutas, pramintas per amžių glūdumas daugybės nuotykių ieškotojų. Bet šis romantiškas kelias nutiestas per ypatingą Žemės regioną: neaprėpiamos platybės, skiriančios Kiniją nuo Viduržemio jūros, laikomos viena iš nesvetingiausių Žemės vietų...
Šilko kelias niekada nebuvo vienintelė trasa, tai maršrutų tinklas, išraizgęs neįveikiamas Centrinės Azijos sritis. Šia sistema vyko ne tik paprastų prekių mainai, tai buvo ano meto internetas, greitkelis, kuriuo plito idėjos ir kalbos, sruvo prekės ir žmonės.“
Nick Middleton „Netikėčiausi išbandymai Šilko kelyje“
Žygio „Iš Olimpijos į Pekiną“ idėja yra pažymėti 2008-uosius Olimpinius metus, keliaujant dviračiais senuoju Šilko keliu iš Graikijos į Kiniją. Iš Olimpijos į Atėnus keliavome per Peloponesą, vadinamą vakarų civilizacijos lopšiu. Iš Atėnų persikėlėme laivu per Egėjo jūrą ir tęsėme kelionę Turkijoje pro senovės Troją link Galipolio pusiasalio. Po Stambulo mūsų kelias 25 dienas vingiavo žaliuojančia Juodosios jūros pakrante; po to dvi savaites keliavome per Georgiją ir Azerbaidžaną Kaukazo kalnų slėniais. Iš Baku plaukėme laivu per Kaspijos jūrą į Turkmėnbašį ir balandžio viduryje jau mynėme pedalus Centrinės Azijos šalyse.
Turkmėnistane važiavome per žydinčią Karakumų dykumą palei Karakumų kanalą ir kopetdago priekalnes; gegužės pradžioje kirtome Uzbekistano sieną ir atvykome į garsiuosius šilko kelio oazių istorinius miestus - Bucharą ir Samarkandą. Po smėlynų ir stepių pasiekėme derlingą Ferganos slėnį ir dar nesibaigus gegužei priartėjome prie Kirgizijos - Kinijos sienos Tian Šanio ir Pamyro kalnų sandūroje. Iš Ošo keliavome viena iš senovėje judriausių Šilko kelio atšakų. Persivertę per Pamyro Alajaus kalnų grandinę Erkeš-Tamo perėjoje (3536m) pasiekėme Kiniją.
Kinijoje pirmąjį mėnesį keliavau per Sindziango uigūrų autonominę sritį, važiuodamas nuo Kašgaro iki Dunhuango šiauriniu šilko keliu išilgai Tian Šanio kalnų šiaurėje Taklamakano dykumos pietuose. Pakeliui aplankiau turtingus oazių miestus Kuchą, Korlą, Yangį, Turpaną, Hamį. Liepos mėnesį pasiekiau Shaaxi provinciją, kuri daugiau nei du tūkstantmečius buvo kinų civilizacijos centru ir Si'aną (Xi'an), ankstesnę Kinijos imperijos sostinę. Per Kunfeng 2008 08 03 pasiekiau Pekiną - Olimpinių žaidynių sostinę.
Autoriaus žodis
„Kelionė šilko keliu - pats įspūdingiausias žygis mūsų Žemėje. Šis kelias - gija, jungianti Rytus ir Vakarus, kraujagyslių tinklas, nešantis gyvybės kraują galingoms imperijoms. Tai pasakiško grožio maršrutas, pramintas per amžių glūdumas daugybės nuotykių ieškotojų. Bet šis romantiškas kelias nutiestas per ypatingą Žemės regioną: neaprėpiamos platybės, skiriančios Kiniją nuo Viduržemio jūros, laikomos viena iš nesvetingiausių Žemės vietų...
Šilko kelias niekada nebuvo vienintelė trasa, tai maršrutų tinklas, išraizgęs neįveikiamas Centrinės Azijos sritis. Šia sistema vyko ne tik paprastų prekių mainai, tai buvo ano meto internetas, greitkelis, kuriuo plito idėjos ir kalbos, sruvo prekės ir žmonės.“
Nick Middleton „Netikėčiausi išbandymai Šilko kelyje“
Žygio „Iš Olimpijos į Pekiną“ idėja yra pažymėti 2008-uosius Olimpinius metus, keliaujant dviračiais senuoju Šilko keliu iš Graikijos į Kiniją. Iš Olimpijos į Atėnus keliavome per Peloponesą, vadinamą vakarų civilizacijos lopšiu. Iš Atėnų persikėlėme laivu per Egėjo jūrą ir tęsėme kelionę Turkijoje pro senovės Troją link Galipolio pusiasalio. Po Stambulo mūsų kelias 25 dienas vingiavo žaliuojančia Juodosios jūros pakrante; po to dvi savaites keliavome per Georgiją ir Azerbaidžaną Kaukazo kalnų slėniais. Iš Baku plaukėme laivu per Kaspijos jūrą į Turkmėnbašį ir balandžio viduryje jau mynėme pedalus Centrinės Azijos šalyse.
Turkmėnistane važiavome per žydinčią Karakumų dykumą palei Karakumų kanalą ir kopetdago priekalnes; gegužės pradžioje kirtome Uzbekistano sieną ir atvykome į garsiuosius šilko kelio oazių istorinius miestus - Bucharą ir Samarkandą. Po smėlynų ir stepių pasiekėme derlingą Ferganos slėnį ir dar nesibaigus gegužei priartėjome prie Kirgizijos - Kinijos sienos Tian Šanio ir Pamyro kalnų sandūroje. Iš Ošo keliavome viena iš senovėje judriausių Šilko kelio atšakų. Persivertę per Pamyro Alajaus kalnų grandinę Erkeš-Tamo perėjoje (3536m) pasiekėme Kiniją.
Kinijoje pirmąjį mėnesį keliavau per Sindziango uigūrų autonominę sritį, važiuodamas nuo Kašgaro iki Dunhuango šiauriniu šilko keliu išilgai Tian Šanio kalnų šiaurėje Taklamakano dykumos pietuose. Pakeliui aplankiau turtingus oazių miestus Kuchą, Korlą, Yangį, Turpaną, Hamį. Liepos mėnesį pasiekiau Shaaxi provinciją, kuri daugiau nei du tūkstantmečius buvo kinų civilizacijos centru ir Si'aną (Xi'an), ankstesnę Kinijos imperijos sostinę. Per Kunfeng 2008 08 03 pasiekiau Pekiną - Olimpinių žaidynių sostinę.
Atsiliepimai
Įtaigu, autentiška, tikra - visa tai paperka... Ir kai žinai, kad tai padarė ne itin stiprus dviratininkas, o itin motyvuotas rytų medicina dirbantis gydytojas... Tiesiog - PAGARBA