Kaip skaityti meną + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Įtrauki, vakarietiško tipo knyga vaikams ir paaugliams apie, taip atrodo, visų žinomą, bet iš tikrųjų nelabai kam giliau pažįstamą Lietuvos meną. Autorė eilinį kartą įneša gaivaus oro gūsį savo kūryba. Su šeima laukiame atostogų, kai galėsime apkeliauti Lietuvoje esančius ir mums patikusius kūrinius.

Pagaliau kažkas nelaukė, kol lietuvių vaikams apie Lietuvos dailę parašys lenkai.

Tokios knygos labai reikėjo - ne tik paaugliams, bet ir suaugusiems. Iki šiol neturime normalios, ne mokslininkams, o eiliniams žmonėms suprantamai, patraukliai parašytos Lietuvos dailės istorijos. Šioje knygoje įdėmiai ir įdomiai žvelgiama į kūrinių gylį. Sabaliauskaitė galėtų parašyti ir išsamią Lietuvių dailės istoriją - tikrai pirkčiau.

Tokios knygos labai reikėjo, su pavydu vartydavau panašias užsienyje. O čia dar ir kūriniai lietuviški.

Mokyti "kaip" gali tik tas, kuris pats niekada nekūrė meno. Nes nėra to "kaip", meną reikia patirti, išjausti... ir tai individualu, tai neturi instrukcijos.

Puiki knyga, labai tinkama darbui su vaikais. Praktiškai imk ir naudok pamokoms. Šiltai ir išmaniai parašyta, skatinanti meilę Tėvynės kultūrai. Nesuprantama, kodėl tiek priešiškumo kai kuriuose.

Įdomi

Ačiū už knygą!

Autorė remiasi mokslininkų darbais, kurių nenurodo. Perrašo beveik žodis žodin. Įžūlus plagiatas. Gėda.

Labai informatyvi, naudinga tiek pradedančiajam, tiek ir patyrusiam meno ekspertui. Reta tokių knygų Lietuvoje.

superinė

Knygą gavom dovanų ir labai džiaugiamės. Jau ir aš skaičiau su vaikais, ir vyras, ir supratom, kad dar tikrai ne kartą prie jos grįšim. O šiaip tai džiaugiuos, kad Lietuvoje tiek daug išprususių ir apie meną gerai išmanančių žmonių, kuriems knyga „per paprasta“ ar „per vaikiška“. Nžn, mums tai buvo super – įdomiai, paprastai, aiškiai ir praturtinančiai apie meną.

Knyga tikrai labai patiko, ir todėl labai įtartinai atrodo keistai panašūs įvertinimai po vieną-dvi žvaigždutes, prikišantys knygai kažkokius nebūtus dalykus. Panašu, kad iš žmonių net neskaičiusių knygos - kitaip žinotų, kas per daiktas yra atlasas, nes Sabaliauskaitės knygoje tai paaiškinta (žemėlapių rinkinys, nieko bendra su šia knyga). Tikrai buvo aiškiai komunikuojama, kad tai - knyga vaikams ir paaugliams, būtent todėl ja ir apdovanojau savo plačios giminės jaunimą (amžius 10-17 m.) per Kalėdas. Visiems labai patiko, prie smagių užduočių tarpušvenčiu prisijungė net suaugusieji (bulvėmis kalėme "medalius"). Tikrai puiki knyga visai šeimai, įtraukia kaip geras detektyvas ir labai dailiai išleista. Ar tik nebus kokios "konkuruojančios firmos" pavydas?

Tiesa pasakius, nusivyliau, nes norėjosi gilesnės analizės, ekspresijos, susidomėjimo aistros ar bet ko, kad būtų įdomu. Sutinku su komentatoriais, kad ši kyga skirta mokyklinio amžiaus auditorijai ir tai ne vyresnių klasių. Gaila, nes tikėjausi daug.

Visų pirma, į akis krenta gramatinės ir skyrybos klaidos, atrodo, kad tekstas neredaguotas ir nepraėjęs korektūros etapo. Grožiniuose Sabaliauskaitės kūriniuose tokia savivalė gal ir tinka, bet tokio pobūdžio veikale, kuris tikrai primena vadovėlį, norėtųsi visais atžvilgiais kokybiškesnio teksto. Be to, tam tikri dalykai privertė iškelti antakį ir suabejoti autorės autoritetu, pavyzdžiui, kad angl. still life (kitaip natiurmortas) į lietuvių yra verčiama kaip "vis dar gyva"... Pritariu Lauryno L. komentarui, kad leidykla, matyt, sąmoningai neištransliavo, jog knyga akivaizdžiai skirta jauniesiems skaitytojams. Per pristatymą, tiesa, tai buvo pasakyta, bet daug kas atėjo jau turėdami knygą.

Tai ne knyga - tai chaltūra! Nes tai tėra primityviai parašytas ir primityviai sumaketuotas atlasas septintokams apie kelis meno kūrinius. Teksto apie kiekvieną kūrinį vos keli lapai, kuriuose tekstas kaip kokiame mokykliniame atlase išdėliotas su milžiniškais tarpais. Kiekvieno skyriaus pabaigoje yra užduotelė, ką mokinukai galėtų padaryti, pavyzdžiui, išsikarpę nuotraukų paveikslelius suklijuoti koliažą. Atskiras "pagyrimas" leidyklai, kuri žinojo, kad armija Sabaliauskaitės gerbėjų puls pirkti knygą, bet nepasivargino aiškiai ištransliuoti, kokiai auditorijai skirta šita "knyga" bei nesivargino nors kiek gražiau sumaketuoti ir išleisti knygos. Viskas padaryta primityviausiomis ir pigiausiomis priemonėmis. Džiaugiuosi, kad perskaitęs, atsikračiau jos vinted'e, nes nenoriu tokios knygos savo bibliotekoje.

Labai informatyvi ir labai gyvai, nenuobodžiai parašyta knyga. Naudinga įvairioms amžiaus grupėms.

Nupirkau dovanų po egle dukterėčiai, nutariau pavartyti prieš pakuodama ir... suskaičiau kaip skaniausią saldainį. Nors skirta paaugliams, tačiau radau tieeek įdomybių... Sabaliauskaitė turbūt ir apie telefonų knygą parašytų įdomiai, o čia rašo apie sritį, kuri jai artima ir kurią išmano. Kaip ir skaitant Silva rerum, ėmė kažkoks didelis pasididžiavimas Lietuva. Žodžiu, dukterėčiai teko pirkti antrą egzempliorių, pirmą pasilikau sau. Žiūrėsim, koks bus šešiolikmetės atsiliepimas, bet man knyga - na labai, labai...

Realiai tai yra vadovėlis, knyga taip ir turėtų būti įvardinta.