Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Iš bėdos duodu tik vieną žvaigždutę. Knyga atsiduoda lendsberginiu riaugu, yra gana daug nežinomų terminų. Prastai paaiškintos savokos dažniausiai taip (Kazlauskas 2006) o ką kur kas reiškia nepatašyta. Pabaigoje skyrius parašytas lietuvių autorės baigiamas 10 puslapio ilgio tekstu anglų kalba. Čia kaip suprast baigėsi lietuvių kalbos žinios. Lietuvių kalbos negerbimas padlaižūniškas suanglėjimas. Gerai apžvelgti traumų aspektai ir atvejų statistiniai atvejai yra žmonių represuotųjų trumpi pasakojimai. Be šių klaidų išvardintų pradžioje būtų gana stipri knyga. Nerekomenduoju skaityti šios lendsberginės šyzos su anglų kalbos ataskoniu...

Netvirtinciau, kad "visi turi perskaityti". Knyga neturi apibendrinancios pabaigos, t.y. paskutinis 8 skyrius "kabo ore". Noretusi santraukos ar "baigiamojo zodzio". Turinys idomus, taciau Kropaites knyga apie fainiausia pasauly mociute bei kitos knygos ir literatura skaitosi lengviau. Knygoje pateikiama daug stebejimu, tyrimu ir kitu faktu, labai ilgas literaturos sarasas, taciau ir be ju aisku, jog "kiekviena tauta turi ir serga savo liga". Is pavadinimo "Ka jie mums padare. Lietuvos gyvenimas . . . " supratau, jog bus rasoma tik apie Lietuva ir jos zmoniu dalia, taciau knygoje minimos ir kitos salys. Kyla klausimas: kas tie "mes"? Vedama kitu skaitytoju atsiliepimu, jog "butina perskaityti", sau pasidariau isvada - geriau buciau neskaiciusi.

Puiki knyga. Man - Millenial kartos atstovei padėjo geriau suprasti savo šaknis ir šeimos istoriją. Manau, turintiems represuotų ar kitokias traumas patyrusių artimųjų, gali padėti pradėti pokalbį ar atgaivinti bendravimą, ypač jei tie artimieji yra uždaresnio būdo.

Knygą paskolino mano psichologė. Rašyti sunku šitą review, nes knyga skaitėsi sunkokai, tačiau nuo to ji nėra bloga. Anaiptol – labai gera. Knygoje nagrinėjama tema yra apie Lietuvos žmonių patirtas istorines traumas: Holokaustas, Sovietų okupacija ir t.t. Mane visada domino, kodėl mažai kalbama apie psichologines problemas, su kuriomis susidūrė lagerių, gulagų, kankinimų ir t.t. žmonės. Štai ir gavau knygą, kurioje viskas paaiškinama, apie ką norėjau sužinoti. Sužinojau daug dalykų, o svarbiausia buvo rašoma ir apie disociaciją, kurią pats patiriu dėl patirtų traumų vaikystėje. Ypatingai atkreipiau dėmesį į Sovietų tremtinius, nes mano prosenelės šeimą VOS neišvežė, tačiau jie spėjo laiku pabėgti kelioms valandoms iki rusų pasirodymo namuose. Taip buvo dėl to, nes mano prosenelės broliai buvo partizanai.. Jie buvo sugauti ir tardyti, o mano prosenelė eidavo į kalėjimą jiems nešti maisto ir susiūti suplėšytų drabužių. Užtai ir ją pačią tardė tris dienas. Laimei nekankino. Bet broliai buvo sušaudyti... Iš savo prosenelės girdėjau daugybę Antrojo pasaulinio karo nutikimų, kurie nutiko jai ir jos šeimai. Kadangi esu baigęs visuomenės sveikatos mokslus, tai sudomino skyrius apie istorinių traumų padarinius visuomenės sveikatai. Rekomenduoju perskaityti visiems. O ypač, kam patinka istorija ir psichologija.

Visiems reikėtų perskaityti.

Knyga parašyta be galo sklandžiai, įdomiai, įtraukiančiai. Jaučiau didžiulį dėkingumą, kad galiu skaityti ir susipažinti su Lietuvos istorija iš psichologinės pusės. Kas apskritai yra psichologinė trauma, istorijos trauma, kolektyvinė trauma, traumos visuotinio pripažinimo problema, poveikis represuotiesiems ir jų vaikams, traumų padariniai, jų įveikos būdai, moralinė trauma, potrauminis augimas. Galų gale – kaip žmogus gali tai ištverti?! Nes jei būčiau mokytoja, tai šią D. Gailienės knygą nagrinėčiau kartu su savo mokiniais. Tai tiesiog tobula, tobula knyga. “Traumų psichologijos požiūriu Lietuvoje, kaip ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose, nukentėjusių asmenų patirtis labai specifinė. Patyrusieji sunkiausias traumas – politines represijas – net ir pasibaigus tremties ar įkalinimo laikui ilgai buvo priversti slėpti savo praeitį ne tik nuo aplinkinių, bet neretai ir nuo savo vaikų. Tokios patirties padariniai individams, šeimoms, o pagaliau ir visuomenei dar toli gražu nepakankamai žinomi.”

Vyrui patiko. Rekomenduoja

Rekomenduoju, lengva ir malonu skaityti.

Knyga labai greit susiskaitė. Atsakyta kodėl pas mus taip giliai įsirašė savęs naikinimo noras (girtuoklystė, ankstyvos vyrų mirtys, skęstantieji), kodėl tremtiniai, afganai, represuoti žmonės elgiasi taip ir kaip tai pakeitė juos pačius; kaip susiklostė jų gyvenimas grįžus. Išgyventa trauma veikia kartas.

NAUDINGA .

Labai svarbi knyga šiems laikams.