Atsiliepimai
Aprašymas
Romanas apie moterį, mintimis grįžtančią į vaikystę, jaunystę, tačiau nepaleidžiančios vairo ir iš dabarties kelio. Tai – jautrus, nuoširdus, vietomis graudus kūrinys, kuris skaitytoją patrauks savo lėtu, tačiau abejingumo nepaliekančiu kalbėjimu. Romanas ne vienadienis, prie jo skaitytojas turėtų karts nuo karto grįžti, iš naujo paskaityti. Ir tikrai yra dėl ko...
„Šiame romane esama visiško nuogumo, tokio pliko kaip nukastos pakriūtės žvyras, bet jis santūrus, netgi vietomis lyg aptrauktas velėna. Taip yra tikriausiai todėl, kad sužeisti romano personažai gėdijasi patiriamo vidinio vienišumo ir vaikiškai slapstosi, kitaip tariant, neišmano šiuolaikiškos stilingos laikysenos, nemoka puikuotis savimi. Pasiekę emocinius pikus jie prabyla tarmiškai, dzūkuoja." – atvirauja autorė.
Romanas apie moterį, mintimis grįžtančią į vaikystę, jaunystę, tačiau nepaleidžiančios vairo ir iš dabarties kelio. Tai – jautrus, nuoširdus, vietomis graudus kūrinys, kuris skaitytoją patrauks savo lėtu, tačiau abejingumo nepaliekančiu kalbėjimu. Romanas ne vienadienis, prie jo skaitytojas turėtų karts nuo karto grįžti, iš naujo paskaityti. Ir tikrai yra dėl ko...
„Šiame romane esama visiško nuogumo, tokio pliko kaip nukastos pakriūtės žvyras, bet jis santūrus, netgi vietomis lyg aptrauktas velėna. Taip yra tikriausiai todėl, kad sužeisti romano personažai gėdijasi patiriamo vidinio vienišumo ir vaikiškai slapstosi, kitaip tariant, neišmano šiuolaikiškos stilingos laikysenos, nemoka puikuotis savimi. Pasiekę emocinius pikus jie prabyla tarmiškai, dzūkuoja." – atvirauja autorė.
Atsiliepimai
Šiąnakt užverčiau paskutinį šios perskaitytos knygos puslapį. Net nežinau, kokiais žodžiais išsakyti, ką jaučiu... Turbūt niekada nerasiu tokių gražių minties išraiškų, kaip autorė suranda. Jos rašymo maniera verčia įžvelgti stebuklus paprastuose dalykuose, stebėtis iškalbingomis alegorijomis ar šypsotis nuo, rodos, vaikiškai aprašytų asociacijų. Ar rašytų apie slenkstį, ar apie plyšį po durim (bedantę burną), ar apie žalčio liežuvėlius nosyje... stebiesi išmone, iškalbingumu ir virtuozišku plunksnos valdymu ❤️ O dar ji nukėlė mane į cukrinių kaštonų, terbų su makaroninėm rankenom ir praustuvų ant tvorų laiką ... Tarsi, pati pasisupau savo vaikystės supynėse. Čia apie žavesį tuo, KAIP Nika rašo. O apie tai, KĄ Ji rašo... Taip rašyti gali tik daug išgyvenęs žmogus. Tokie tampa gilesni, išmintingesni, mokantys skausmą paslėpti po saldžiu kaštonu ar šypsena. Iš pradžių šiek tiek blaškė "šokinėjimas" tarp epizodų, vykstančių skirtingu laiku. Bet po to priėmiau tai ir ėmiau skaityti, kaip prisiminimų nuotrupas. Juk būtent taip ir būna gyvenime. Prisimename kažką ne nuo istorijos pradžios iki pabaigos, o būtent nuotrupomis, kažkokiais ryškiais momentais... Gervė smėlynuose - ŽAVINGA ❤️
Sudomino ir įtraukė.
Nustebino - puikus jausmų romanas, netradiciškai ir labai vaizdingai siejantis vaikystėje patirtas emocijas su dabarties gyvenimo realijomis.