Gamta ir religija + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Autoriai iš įvairių Lietuvos ir Latvijos mokslinių institucijų tyrinėja senosios baltų religijos teorinius ir istorinius aspektus. Aptaria metodus, istorinius šaltinius, atskirus senosios religijos reiškinius, tokius kaip dievai, šventvietės, apeigos.

Šios knygos pirmame straipsnyje (autorė Elvyra Usačiovaitė) pagrindžiama baltų religijos istorijos rašymo būtinybė, parodoma, kas padaryta, įvertinami kai kurie tyrimo rezultatai, pasiekti taikant populiarius XX a. metodus: lyginamąjį, fenomenologinį, iš dalies – struktūralistinį.

Baltų religijos istorijos rašymui skirtas ir Gintaro Beresnevičiaus straipsnis, kuriame naujai perskaityti senieji rašytiniai šaltiniai autoriui leidžia pakoreguoti stereotipiniais tapusius teiginius apie mūsų protėvių gamtos ir jos reiškinių „garbinimą“.

Kituose šio leidinio straipsniuose analizuojami atskiri baltų pasaulėžiūros klausimai. Profesorius iš Latvijos Juris Urtanas aptaria Alkos kalną Žiemgaloje. Supažindina su savo čia atliktais archeologiniais kasinėjimais.

Romas Batūra dar prieš trejetą dešimtmečių yra atkreipęs didesnį dėmesį į vietovardžius kaip kultūros paveldą ir jų svarbą istoriniams tyrinėjimams, o šį kartą iškelia toponimikos reikšmę religijotyrai.
Rimantas Balsys gilinasi į prūsų ir lietuvių vandens dievybes bei dvasias, paminėtas XVI–XVII a. rašytiniuose šaltiniuose bei lietuvių tautosakoje. Analizuoja jų vardus, etimologiją, funkcijas.
Jonas Balčius analizuoja lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio klasikinį kūrinį Metai.

Radvilė Racėnaitė aptaria įvairius XIX–XX a. pradžios lietuvių papročius apie mirtį, kurią, kaip tikėta, išpranašaujanti neįprasta paukščių ir gyvūnų elgsena, nurodo jų atitikmenis bei panašumus rašytiniuose baltų religijos šaltiniuose.

Latvis Valdis Rusinis pateikia savąją derlingumo dievybės Jumio interpretaciją.
Dainius Razauskas nagrinėja XVIII a. pradžios jėzuitų vizitacijoje minimo lietuviško žodžio ritimai etimologiją. Jos šaknys, autoriaus įsitikinimu, glūdi vedų religijoje, senuose indoeuropiečių žodžiuose, prasmė glaudžiai susijusi su archajine kosmoso samprata.