„Hendrikas Grunas – karalius." Kluun
Gal Hendrikas Grunas ir senas, bet tikrai dar nemiręs ir nenusiteikęs lindėti tamsiame kamputyje. Sutikime: kasdieniai jo pasivaikščiojimai trumpėja, nes kojos silpsta, reikia nuolat lankytis pas šeimos gydytoją. Iš pirmo žvilgsnio, jis – senolis. Bet argi vien todėl reikia tik gerti kavą ir pasislėpus už pelargonijų laukti gyvenimo pabaigos?
Trumpi, iš pirmo žvilgsnio lengvi, o svarbiausia – atviri Hendriko Gruno dienoraščio fragmentai leidžia skaitytojui…
Labai įtrauki, linksma, pozityvi knyga apie tai, kas mūsų visų (tikiuosi) laukia ateityje. Nes vienintelis būdas išvengti senatvės - mirtis jaunystėje, o to nie...
Labai įtrauki, linksma, pozityvi knyga apie tai, kas mūsų visų (tikiuosi) laukia ateityje. Nes vienintelis būdas išvengti senatvės - mirtis jaunystėje, o to niekas sveikame prote netrokšta.
Gal Hendrikas Grunas ir senas, bet tikrai dar nemiręs ir nenusiteikęs lindėti tamsiame kamputyje. Sutikime: kasdieniai jo pasivaikščiojimai trumpėja, nes kojos silpsta, reikia nuolat lankytis pas šeimos gydytoją. Iš pirmo žvilgsnio, jis – senolis. Bet argi vien todėl reikia tik gerti kavą ir pasislėpus už pelargonijų laukti gyvenimo pabaigos?
Trumpi, iš pirmo žvilgsnio lengvi, o svarbiausia – atviri Hendriko Gruno dienoraščio fragmentai leidžia skaitytojui vienus metus drauge su dienoraščio rašytoju išgyventi visus senelių namų šiaurės Amsterdame pakilimus ir nuopuolius. Paskutinę metų dieną bus sunku išsiskirti su šiuo žaviu pasakotoju...
„Taikliai įvardydamas jis išmėsinėja slaugos namų gyvenimą. Tuo pat metu ir komiška, ir jaudina." Leeuwarden Courant
„Dvasinga, tragiška, o kartais – griebia už širdies." Het Parool
Kaina: 12,99 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Gal Hendrikas Grunas ir senas, bet tikrai dar nemiręs ir nenusiteikęs lindėti tamsiame kamputyje. Sutikime: kasdieniai jo pasivaikščiojimai trumpėja, nes kojos silpsta, reikia nuolat lankytis pas šeimos gydytoją. Iš pirmo žvilgsnio, jis – senolis. Bet argi vien todėl reikia tik gerti kavą ir pasislėpus už pelargonijų laukti gyvenimo pabaigos?
Trumpi, iš pirmo žvilgsnio lengvi, o svarbiausia – atviri Hendriko Gruno dienoraščio fragmentai leidžia skaitytojui vienus metus drauge su dienoraščio rašytoju išgyventi visus senelių namų šiaurės Amsterdame pakilimus ir nuopuolius. Paskutinę metų dieną bus sunku išsiskirti su šiuo žaviu pasakotoju...
„Taikliai įvardydamas jis išmėsinėja slaugos namų gyvenimą. Tuo pat metu ir komiška, ir jaudina." Leeuwarden Courant
„Dvasinga, tragiška, o kartais – griebia už širdies." Het Parool
Atsiliepimai
Marta D.
2025-04-14
Koks asilas naudoja žodį "išmėsinėja" , rašydamas apie senelių gyvenimą. Dažniausiai knygų aprašymai dabar tokie kvaili ir šlykštūs, kad knygos nesinori imti į rankas.
Miglė
2023-11-09
Labai įtrauki, linksma, pozityvi knyga apie tai, kas mūsų visų (tikiuosi) laukia ateityje. Nes vienintelis būdas išvengti senatvės - mirtis jaunystėje, o to niekas sveikame prote netrokšta.
Julija Š.
2018-05-02
Gera liūdna knyga, ir ne tokia juokinga ir linksma, kaip galima perskaityti atsiliepimuose, tačiau padedanti suprasti pagyvenusių žmonių elgesį: senstame visi skirtingai, bet rezultatas visų tas pats...
Tai knyga, kurią parduoda privatus žmogus. Kai apmokėsite užsakymą, jį per 7 d. išsiųs knygos pardavėjas . Jei to pardavėjas nepadarys laiku, pinigai jums bus grąžinti automatiškai.
Šios knygos būklė nėra įvertinta knygos.lt ekspertų, todėl visa atsakomybė už nurodytą knygos kokybę priklauso pardavėjui.
Atsiliepimai
Koks asilas naudoja žodį "išmėsinėja" , rašydamas apie senelių gyvenimą. Dažniausiai knygų aprašymai dabar tokie kvaili ir šlykštūs, kad knygos nesinori imti į rankas.
Labai įtrauki, linksma, pozityvi knyga apie tai, kas mūsų visų (tikiuosi) laukia ateityje. Nes vienintelis būdas išvengti senatvės - mirtis jaunystėje, o to niekas sveikame prote netrokšta.
Gera liūdna knyga, ir ne tokia juokinga ir linksma, kaip galima perskaityti atsiliepimuose, tačiau padedanti suprasti pagyvenusių žmonių elgesį: senstame visi skirtingai, bet rezultatas visų tas pats...