Hermann Hesse (1877 - 1962) - vokiečių poetas, priskiriamas prie intelektualiųjų romanų rašytojų, savo didžiąją gyvenimo dalį nusprendęs nugyventi ne gimtojoje Vokietijoje, o Šveicarijoje. Nors, H. Hesse rašė seniai, tačiau iki pat šių dienų išliko labai mėgiamas skaitytojų ir dažnai aptarinėjamas kitų rašytojų.
Besimokydamas gimnazijoje, Hesse supranta, kad tai ne jam ir pereina į Maulbrauno vienuolyną. Deja, ir ten viskas susiklosto ne taip kaip norėtųsi, rašytojas net bando žudytis, o nepavykus palieka vienuolyną. Praėjus kažkuriam laikui Hermann'o ieškojimai tęsiasi, jis pradeda mokytis knygų pardavėjo amato, skaito labai daug romanų ir pats sukuria pirmuosius savo kūrinius, kurie pritraukia skaitytojų susidomėjimą. Atėjus I pasauliniui karui, rašytojas pradeda rūpintis vokiečių karo belaisvių globa bei rašyti laikraščiams straipsnius, kviesdamas nutraukti karą. Dėl to buvo aršiai spaudos įžeidinėjamas bei išvadintas "tipu be tėvynės".
Po ilgai trukusių nesėkmių virtinės Hermann'as Hesse nugrimzta į labai sunkią emocinę krizę, persikelia į Šveicariją ir užsidaro savo pilyje, tačiau nedžiugina jo nei ramybe dvelkianti aplinka, nei bičiuliai norintys padėti. Svečių poetas nenorėjo nė akyse matyti, prie namų kabojo užrašas: "Prašau, jokių lankytojų". Ieškodamas pusiausvyros bei ramybės pradeda tapyti, o vėliau išvyksta į Indiją, būtent ten užgimsta "Sidhartos" knyga.
Kiek vėliau rašytojas parašo sėkmingiausius savo kūrinius: "Stepių vilkas", "Narcizas ir Auksaburnis", "Kelionė į Rytų šalį" ir "Stiklo karoliukų žaidimas". Pastarasis 1955 m. buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.
Tylus, vienišas, liūdnas žmogus buvo Hermann'as Hesse labiau mylėjęs knygas nei žmones.