Apelsinai - ne vieninteliai vaisiai

tikėjausi kiek labiau šokiruojančios knygos.. o visos vietos, kurios turėjo būt pikantiškos - buvo neaprašytos, o tiesiog prašokamos. P.S. knyga stipriai paliečia... Rodyti daugiau >

tikėjausi kiek labiau šokiruojančios knygos.. o visos vietos, kurios turėjo būt pikantiškos - buvo neaprašytos, o tiesiog prašokamos. P.S. knyga stipriai paliečia homoseksualumo temą tikinčiųjų pasaulyje

"Žmonės būtų daug laimingesni, jei galėtų skaityti save kaip literatūrą

Apelsinai - ne vieninteliai vaisiai. Įdomus pavadinimas, ar ne ? Kai draugas manęs paklausė,... Rodyti daugiau >

"Žmonės būtų daug laimingesni, jei galėtų skaityti save kaip literatūrą

Apelsinai - ne vieninteliai vaisiai. Įdomus pavadinimas, ar ne ? Kai draugas manęs paklausė, kokia knygą aš skaitau ir aš jam pasakiau pavadinimą, jis nustebo. Jis pagalvojo, kad ši knyga apie apelsinus, Braziliją, jų naudą žmogui, kuom jie yra ypatingi, t.t. Tačiau visiškai ne. Ši knyga yra biografija žmogaus, kuris niekada neegzistavo, bet paremta tikrais faktais. Ar taip gali būti? Taip autorė Jeanette Winterson rašydama šią knygą jai panaudojo dalį savo gyvenimo faktų, tačiau, kaip ji teigia, tai nėra jos biografinė knyga.

Apelsinai yra ne vienintelis vaisius žemėje, jų yra daug. Taip ir žmonės - jų pasaulyje esti įvairių rasių, religijų, pažiūrų, t.t. Tačiau žmogus - žmogui nelygus. Kiekvienas mes esame individas, su savo požiūriu į pasaulį. Pagrindinė veikėja Žanetė (toks pat vardas, kaip ir autorės) buvo įvaikinta labai religingos evangelikų baptistų šeimos. Mergaitė nuo mažens buvo mokoma biblijos tiesų. Jos gyvenime religija buvo pirmoje vietoje, o geriausiu draugu ji pasirinko Jėzų. Žanetė mokykloje nepritapo, dėl kitokio požiūrio į gyvenimą ir ją supantį pasaulį. Jos gyvenimo tikslas buvo tapti misioniere ir atversti kuo daugiau bedievių. Būdama paauglė ji bažnyčioje sakė pamokslus biblijos tema iki tol, kol sutiko jauną gražią merginą... Jų draugystė pamažu peraugo į meilę. Kai jos mama suvokė, kas dedasi su jos dukra, ji bažnyčioje surengė inkvizicijos teismą. Žanetė pripažino esanti homoseksuali. Tą akimirka jos motina savo mintyse išsižadėjo Žanetės, ji negalėjo suprasti, kaip tai galėjo atsitikti. Netrukus Žanetė paliko namus...

Man ši knyga labai patiko dėl įmantraus pasakojimo stiliaus, tačiau norėjosi sužinoti, kas vyks toliau, kaip susiklostė tolimesnis Žanetės gyvenimas. Kiekvienas šioje knygoje atras kažką sau ar net apie save. Norėtųsi pastebėti, kad ši knyga - ne vien apie lesbietes ar apelsinus! Joje yra kažkas daugiau, kas įtraukia skaitytoją į Žanetės pasaulį.

Puiki knyga, išsiskirianti ne tik siužetu, bet ir besiblaškančiu pasakojimo stiliumi.