Atsiliepimai
Aprašymas
Živilė Kropaitė-Basiulė, žurnalistė, radijo ir televizijos laidų vedėja, diskusijų moderatorė, savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos.
Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta.
Tai tikrų tikriausias aukštaitiškas epas – daug realių istorijų, lyrizmo ir humoro. Bet svarbiausia, kad močiutės Onos ir jos anūkės Živilės dėka iki skausmo žinoma ir šiurpi XX a. vidurio Lietuvos praeitis nelieka užspausta kančioje ar keršto sąskaitose – mūsų mažų negandėlių amžiuje toji praeitis kalba apie nepalaužiamą žmogiškumą, optimizmą ir nesuvaidintą patriotiškumą. – Istorikas Norbertas Černiauskas
Iš karto galiu kloti diagnozę: tai labai ypatingai daugiabalsė, juntamai, bet nesumaišytai keliasluoksnė, rūpestingai subalansuota atminties, pasakojimų ir pokalbių knyga. – Istorikas Nerijus Šepetys
#fainiausiapasaulymočiutė žymiu feisbuko įrašus, atsirandančius po kasdienių mūsų su Močiute pokalbių telefonu. Dažniausiai jos pastebėjimai apie gyvenimą šmaikštūs ir pralinksminantys, nors praeities išgyvenimai – siaubingi: trijų brolių partizanų žūtys, tardymai, lageris, tremtis, netektys. Sunku suvokti, kaip žmogui užtenka jėgų viską pakelti; maža to, pagiežos tiems, kurie jaunystėje ją kankino, Močiutė turi mažai. Jos nepalaužiamas tikėjimas, meilė savo šaliai ir jos laisvei, kantrybė stulbina ir teikia vilties, kad net vėlyva senatvė gali būti ori ir laiminga.
Rašydama knygą skaičiau Močiutės prisiminimus, gilinausi į vaikystėje dažnai girdėtas istorijas ir džiaugiausi, kad spėju su laiku: galiu tikslintis, ginčytis, vėl ir vėl klausti, o ji – piktintis, kaip įmanoma nesuprasti iš pirmo karto. – Živilė Kropaitė-Basiulė
– Močiute, man reikia paantraštės tavo knygai.
– Ko, ko?
– Nu tokio paaiškinimo po pavadinimu.
– „Išėjā broliai tēvynēs gīnti“.
– Netinka, reikia mažiau banalu kad būtų.
– „Gyvenimas pragari“.
– Nu tikrai ne.
– Tai rašyk tadu „Bābūlēs pasakās“ ir aik gult neskankīnus.
Daugiau apie knygą skaitykite knygos.lt blogo straipsnyje: Živilė Kropaitė-Basiulė: „Tai nėra knyga vien apie mano Močiutę“
EXTRA 30 % nuolaida
Kupono kodas: VELYKOS
Akcija baigiasi už 05:09:27
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Knyga2.
Pardavėjo reitingas: 100%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Lesebuch.
Pardavėjo reitingas: 100%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Vilma Gl.
Pardavėjo reitingas: 60%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Vasarė.
Pardavėjo reitingas: 100%
Kiti šios knygos leidimai:
Živilė Kropaitė-Basiulė, žurnalistė, radijo ir televizijos laidų vedėja, diskusijų moderatorė, savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos.
Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta.
Tai tikrų tikriausias aukštaitiškas epas – daug realių istorijų, lyrizmo ir humoro. Bet svarbiausia, kad močiutės Onos ir jos anūkės Živilės dėka iki skausmo žinoma ir šiurpi XX a. vidurio Lietuvos praeitis nelieka užspausta kančioje ar keršto sąskaitose – mūsų mažų negandėlių amžiuje toji praeitis kalba apie nepalaužiamą žmogiškumą, optimizmą ir nesuvaidintą patriotiškumą. – Istorikas Norbertas Černiauskas
Iš karto galiu kloti diagnozę: tai labai ypatingai daugiabalsė, juntamai, bet nesumaišytai keliasluoksnė, rūpestingai subalansuota atminties, pasakojimų ir pokalbių knyga. – Istorikas Nerijus Šepetys
#fainiausiapasaulymočiutė žymiu feisbuko įrašus, atsirandančius po kasdienių mūsų su Močiute pokalbių telefonu. Dažniausiai jos pastebėjimai apie gyvenimą šmaikštūs ir pralinksminantys, nors praeities išgyvenimai – siaubingi: trijų brolių partizanų žūtys, tardymai, lageris, tremtis, netektys. Sunku suvokti, kaip žmogui užtenka jėgų viską pakelti; maža to, pagiežos tiems, kurie jaunystėje ją kankino, Močiutė turi mažai. Jos nepalaužiamas tikėjimas, meilė savo šaliai ir jos laisvei, kantrybė stulbina ir teikia vilties, kad net vėlyva senatvė gali būti ori ir laiminga.
Rašydama knygą skaičiau Močiutės prisiminimus, gilinausi į vaikystėje dažnai girdėtas istorijas ir džiaugiausi, kad spėju su laiku: galiu tikslintis, ginčytis, vėl ir vėl klausti, o ji – piktintis, kaip įmanoma nesuprasti iš pirmo karto. – Živilė Kropaitė-Basiulė
– Močiute, man reikia paantraštės tavo knygai.
– Ko, ko?
– Nu tokio paaiškinimo po pavadinimu.
– „Išėjā broliai tēvynēs gīnti“.
– Netinka, reikia mažiau banalu kad būtų.
– „Gyvenimas pragari“.
– Nu tikrai ne.
– Tai rašyk tadu „Bābūlēs pasakās“ ir aik gult neskankīnus.
Daugiau apie knygą skaitykite knygos.lt blogo straipsnyje: Živilė Kropaitė-Basiulė: „Tai nėra knyga vien apie mano Močiutę“
Atsiliepimai
Knyga sužavėjo tuo, kad apie be galo skaudžius dalykus, parašyta šmaikščiu stiliumi ir tuo nei kiek nesumažinant pagarbos praeities atminimui. Perskaičius, panūdau labiau pasigilinti į savo senelio istoriją, kuris buvo nuteistas, kaip politinis kalinys... Ačiū autorei Živilei už perteiktą šviesą, kurios tiek daug turi #fainiausia pasauly močiutė💌
Knyga norintiems iš pirmų lūpų sužinoti apie rusų okupaciją ir partizanų veiklą. Tokia pat vertinga kaip partizanų prisiminimai, o dar ir šmaikšti. Rekomenuoju!
Pats esu dėl savo senelių daug padaręs. Sauskelnes keitęs, higiena rūpinęsis vėžinėj gydymo įstaigoj. Paskui su "gesintuvais" problemos. Bet tokių metų tokios atminties šviesios būt ir tiek energijos turėt. Čia autorę bei jos aplinką galima drąsiai vadint atominėm vaidilutėm.
Puiki knyga (tokio pobūdžio literatūrą vertinantiems). Gilu, verčia susimąstyti. Rekomenduoju
Labai lengvai skaitosi, įtraukianti. (jeigu įdomi ši tema)
Nuostabi knyga ir tikrai paliko didelį įspūdį.
Įtraukianti biografinė knyga, o Močiutę tikrai pelnytai galima vadinti fainiausia pasaulyje :)
Nupirkau šią knygą močiutei, tačiau perskaičiau ir pati. Knyga įdomi, pasakojanti apie skaudžiąją mūsų šalies istoriją (rezistencinis judėjimas, sovietų represijos, trėmimai) ir aktuali, ypač šių dienų kontekste. Ypač reikėtų paskaityti tiems, kurie skundžiasi, kaip dabar Lietuvoje blogai gyventi. Pasakojimas daugiasluoksnis ir netradicinis: jo pagrindą sudaro močiutės Onos prisiminimai, kurie dialogo forma komentuojami močiutės ir anūkės Živilės, taip pat įterpiant istorikų komentarus. Knygą taip pat papildo trumpi šmaikštūs pokalbių iš feisbuko intarpai. Istorija skaudi, bet verta skaitymo. Sužavėjo nuostabi močiutė Ona, kuri sulaukusi tokio garbaus amžiaus turi šviesų protą, puikią atmintį ir gerą samojį.
Tai yra tikroji Lietuva. Knyga mylintiems Lietuvą.
Puiki
Puiku!
Perskaičiau. Rekomenduoju.
Verta perskaityti
Gera knyga
Puiki knyga, ypač rekomenduoju verkšlenantiems, kaip dabar sunku.
Nepaparsatai įkvepianti knyga. Močiutė - tikras doro ir drąsaus žmogaus pavyzdys. Ačiū autorei Živilei, kad ėmėsi tokio darbo ir taip įdomiai jį padarė.
Šitą knygą reikia skaityti jaunimui ir mokiniams mokykloje, kad suprastų ką patyrė jų seneliai ir ką ištikrųjų reiškia mylėti Tėvynę ir kovoti už Laivę
Labai daug šviesos šioje knygoje, nesvarbu kad rašoma apie siaubingus išgyvenimus. Iš Močiutės galime pasimokyti stiprybės karo akivaizdoje.
Įtraukia…