PAŽADO ŽEMĖ. Žydų tautos kelias į Kanaaną. 1 dalis (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Aprašymas

Šioje monografijos dalyje – „Žydų tautos kelias į Kanaaną“ – buvo nagrinėta monoteistinių religijų patriarchų (Abraomo, Izaoko ir Jokūbo) istorija. Bibliniu, teologiniu, archeologiniu, politiniu ir teisiniu aspektu analizuojamas žydų tautos kelias į Kanaaną. Jis prasidėjo žydų tautos išėjimu iš Egipto ne laivės namų. Knygoje plačiai panagrinėtas Egzodas, kuris yra istorinis faktas. Bibliniai įvykiai paremti archeologiniais atradimais. Ypatingai išnagrinėta medžiaga, susijusi su Sabos karalienės apsilankymu pas karalių Saliamoną. Pažvelgta į žydų istorijos svarbiausius etapus: Izraelio karalysčių istoriją, Asirijos ir Babilono tremtis, žydų išlaisvinimą ir „likučių“ sugrįžimą į Jeruzalę. Kova su Asirijos valdovais ir Hasmonėjų karalystės įkūrimas buvo laisvės blyksnis izraeliečių istorijoje. Daug dėmesio skirta žydų diasporos gyvenimui kituose kraštuose iki romėnų invazijos. Pagaliau žydų trys tragiški sukilimai (70, 115, 132 m.) prieš Romos imperiją – sukelia daug simpatijos šiai neramiai ir kovingai žydų tautai.

Pralaimėję sukilimus, žydai buvo pasmerkti klajoti po pasaulį. Diasporos gyvenimas yra neišsenkantis istorikams tyrimų lobis. Išrinktoji tauta, pasimetusi ir dažnai skriaudžiama, brido per istorijos lauką, skirtingas kultūras, prisitaikydama prie politinių sistemų arba joms tarnaudama. Kai kuriose epochose susidarė politinis santykių trikampis: judaizmo ir islamo Mongolų imperijoje. Ir tose visose situacijose žydai skleidė mokslo šviesą ir civilizacijos pažangą. Egzodas aprašytas Persijoje, Egipte, Vakarų Europoje, Bizantijos imperijoje, Šiaurės Kaukaze, Afganistane, Indijoje ir Kinijoje. Pažvelgta į Lietuvą, kurioje, anot Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje (2015 02–2019 08) Amiro Maimono: „žydų istorija – visos Lietuvos istorija“. Egzodo istorija atskleidžia žydų prigimtinį bruožą – būti judėjiško tikėjimo tauta, siekiančia atkurti Izraelio valstybę.

Daug dėmesio skiriama judaizmo santykiui su islamu ir krikščionybe. Politinės suirutės ir kataklizmai taip suformavo Izraelio likimą, kad tarsi prie judėjų tautos kamieno būtų prisiglaudusi didžiulė kito medžio atšaka. Izraeliečių sandūra su islamo pasauliu parodys Izraelio likimą ir geopolitines problemas, kylančias XXI a. Tai bandysime atskleisti kitose dalyse. Antroji ir trečioji knygos „Pažado žemė“ dalys: „Miestas ant kalno“ ir „Izraelio valstybės santykiai su tarptautine bendruomene“, tam tikra prasme paryškins labiau žydų religijos įtaką pasaulio kultūroje ir Izraelio vaidmenį Europos saugumo architektūroje.