20,19 €
Žmonijos kilmės paslaptys
Žmonijos kilmės paslaptys
4
  • Išparduota
Žmonijos kilmės paslaptys
Žmonijos kilmės paslaptys
Perskaityta: 20,19 €
4
Ši knyga – savotiškas „Da Vinčio kodo“ variantas, tik narpliojamos ne meninės, o antropologinės paslaptys. Tai įvairiomis mokslo šakomis paremta žmogaus ir civilizacijų kilmės analizė, parodanti, kad nėra prieštaravimų tarp religinės ir mokslinės pasaulėžiūros. Evoliucija Žemėje panaši į filmą, kurio rodomos tik atskiros vietos, o spragų mokslininkai kol kas dar nesugeba užpildyti. Kodėl klestinčios senosios civilizacijos staiga išnyko? Kas lėmė, jog jos buvo be galo panašios, nors ir skiriamos…
20.19
SKAITYTAKNYGA
  • Autorius: Stasys Gliaudys
  • Leidėjas:
  • Metai: 2013
  • Puslapiai: 256
  • ISBN: 9786094036057
  • Versijos kodas: PT.
  • Formatas: 14,2 x 21,3 cm, kieti viršeliai
  • Kalba: Lietuvių

Žmonijos kilmės paslaptys | knygos.lt

Atsiliepimai

  • Edita P.
  • 2014-10-07

Knyga mane seniai intrigavo. Jau vien tas užrašas ant viršelio: "Naujas požiūris į tai, iš kur mes atėjome ir kur einame", žadina smalsumą. Ir manau, kad mus tu...

Knyga mane seniai intrigavo. Jau vien tas užrašas ant viršelio: "Naujas požiūris į tai, iš kur mes atėjome ir kur einame", žadina smalsumą. Ir manau, kad mus turi tai rūpėti. Turiu pasakyti, kad tai ne laisvalaikio skaitinių knyga (aš to ir nesitikėjau). Šią knygą reikia skaityti kaip mokslinės analizės darbą apie tai, kada ir kaip atsirado žmogus Žemėje, kas vyko Žemėje prieš daugybę metų, bandoma apmąstymų, nustatytų faktų ir išvadų pagalba atsakyti į daugybę šiandienos žmogų kamuojančių Žemėje ir Pasaulyje esančių paslapčių. Man tai labai įdomu. Jaučiu didžiulę pagarbą ir reiškiu padėką knygos autoriui S. Glaubiui už suteiktą galimybę visas tas mintis rasti vienoje knygoje, o ne įvairiuose moksliniuose straipsniuose. Ditė

Perskaitytos

20,19 €
Labai gera Dalius 95%

Aprašymas

Ši knyga – savotiškas „Da Vinčio kodo“ variantas, tik narpliojamos ne meninės, o antropologinės paslaptys. Tai įvairiomis mokslo šakomis paremta žmogaus ir civilizacijų kilmės analizė, parodanti, kad nėra prieštaravimų tarp religinės ir mokslinės pasaulėžiūros. Evoliucija Žemėje panaši į filmą, kurio rodomos tik atskiros vietos, o spragų mokslininkai kol kas dar nesugeba užpildyti. Kodėl klestinčios senosios civilizacijos staiga išnyko? Kas lėmė, jog jos buvo be galo panašios, nors ir skiriamos tūkstančių kilometrų? Kaip Atlantida susijusi su bibliniu rojumi? Kodėl laukinių gyvūnų užauginti maugliai negali tapti visaverčiais žmonėmis? Kaip su evoliucija susijęs Dievo paliepimas žmonėms: Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite Žemę ir valdykite ją!?

Ši knyga privers suabejoti nusistovėjusiu mūsų evoliucijos suvokimu ir pateiks netikėtų įžvalgų apie žmonių ir civilizacijos kilmę bei jos sąsajas su religija.

  • Kaina: 20,19 €

Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.

Knygą išsiųs knygos pardavėjas Dalius.

Pardavėjo reitingas:  95%

Knygos būklė

Perskaitytos

20,19 €
Labai gera
Dalius 95%

Ši knyga – savotiškas „Da Vinčio kodo“ variantas, tik narpliojamos ne meninės, o antropologinės paslaptys. Tai įvairiomis mokslo šakomis paremta žmogaus ir civilizacijų kilmės analizė, parodanti, kad nėra prieštaravimų tarp religinės ir mokslinės pasaulėžiūros. Evoliucija Žemėje panaši į filmą, kurio rodomos tik atskiros vietos, o spragų mokslininkai kol kas dar nesugeba užpildyti. Kodėl klestinčios senosios civilizacijos staiga išnyko? Kas lėmė, jog jos buvo be galo panašios, nors ir skiriamos tūkstančių kilometrų? Kaip Atlantida susijusi su bibliniu rojumi? Kodėl laukinių gyvūnų užauginti maugliai negali tapti visaverčiais žmonėmis? Kaip su evoliucija susijęs Dievo paliepimas žmonėms: Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite Žemę ir valdykite ją!?

Ši knyga privers suabejoti nusistovėjusiu mūsų evoliucijos suvokimu ir pateiks netikėtų įžvalgų apie žmonių ir civilizacijos kilmę bei jos sąsajas su religija.

Atsiliepimai

    • Tomas G.
    • 2018-11-11

    Pasiemiau bibliotekoje ;) Knygos turinys, tai ne šiaip laisvalaikiu paskaitinėti,nes pateikta nemažai faktų, interpretacijų, kurias turi suprasti, prisiminti gal jau ir girdėtas, pasidaryti savo išvadas, gal kitokį požiūrį nei autoriaus, bet visumoje knyga tikrai puiki.Reiškiu padėką knygos autoriui Stasiui. Glaubiui už suteiktą galimybę visas tas mintis rasti vienoje knygoje, o ne įvairiuose moksliniuose straipsniuose ;) Taip sutapo,kad keliskart minimą knygą, čia cituojama esu kartu pasiemęs :D Murry Hope, "Atlantida, mitas ar realybė"

    • Rasa B.
    • 2017-06-23

    Puikiai

    • Edita Š.
    • 2017-04-18

    Ištikrųjų mes dar daug ko negalime paaiškinti..

    • Stasys G.
    • 2016-08-22

    ŠV. RAŠTO IR MOKSLO SINTEZĖ 2016 – 02 - 09 versija Evoliucionavę ar sukurti? „Skepticizmas dėl mokslo plinta, ir visuomenės nuomonės vis dažniau aiškiai išsiskiria. Kodėl protaujantys žmonės abejoja racionaliais argumentais?“ (National Geographic / Netikėjimo amžius. 2015. Nr. 3 P. 33.) „Šiuolaikinė biologija nesuvokiama be evoliucijos sąvokos, bet JAV religiniai aktyvistai ir toliau reikalauja, kad per biologijos pamokas kreacionizmas būtų pristatomas kaip alternatyvus aiškinimas.“ (Ten pat. P. 37.) Kreacionizmas – idealistinė samprata teigianti, kad Žemėje organizmų įvairovę sukūrė Dievas. Besivystantis mokslas ėmė neigti Šv. Rašto mintis, tačiau nauji atradimai byloja kad tai yra Tiesa. Gyva atsiranda tik iš gyvo! Mes, žmonės, iš negyvos materijos dar nesugebame padaryti gyvos. „Joks pasaulio mokslininkas negali pasakyti kuo skiriasi gyva materijos būsena nuo negyvos (...) ir niekas negali negyvo daikto paversti gyvu. (...) Kaip sujungti chemines medžiagas, kad jos taptų gyvos? (...) Ar tokia dėlionė Žemėje gavosi atsitiktinai (...) ar atkeliavo iš tolimojo kosmoso?“ (Brukso M. Michael Brooks. 13 protu nesuvokiamų dalykų. V., 2013. P. 96-113.) Žemės planetoje bet kuris gyvas organizmas yra praktiškai 20-ties kairiųjų aminorūgščių, sudarančių įvairiausių erdvinių struktūrų ir savybių (funkcijų) baltymus, dėlionė. Iš interneto: Baltymus sudarančių aminorūgščių, kurias koduoja DNR, yra 20. Tačiau šis skaičius nėra griežtai apribotas. Yra dvi aminorūgštys – selenocisteinas ir pirolizinas – kurias gali koduoti DNR, bet jos neįtrauktos į dvidešimtuką dėl savo retumo. Organizmai turi sugebėjimų „tobulinti“ savo baltymus, į juos vėliau įkomponuodami aminorūgštis, kurios nepriskiriamos toms 20-čiai. Naujosios panaudojamos įvairiems specializuotiems tikslams, pvz., ragui augimo metu suformuoti. Visus ląstelių medžiagų apykaitos ir struktūros niuansus įtakoja baltymai. Baltymai – fermentai skatina (katalizuoja) ląstelėse užprogramuotas chemines reakcijas, todėl jos vyksta labai greitai. Baltymai - reguliatoriai jungiasi prie nukleorūgščių, kitų baltymų, tikslu pakeisti jų biologinį aktyvumą. Transportiniai baltymai per ląstelės ar organoidų membranas perneša įvairiausias medžiagas – nuo elektronų, jonų, aminorūgščių iki makromolekulių (angliavandenių, kitų baltymų). Pvz., baltymas hemoglobinas iš plaučių į audinius neša deguonį. Kartu su lipidais baltymai sudaro biologines membranas. Plaukai, nagai taip pat sudaryti iš baltymų. Baltymas - hormonas insulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, o baltymas - hormonas somatotropinas – augimą. Baltymai – antikūniai (pvz., interferonas) gyvus organizmus saugo nuo bakterijų. Baltymams oksiduojantis išsiskiria gyvybei būtina energija. Pieno kazeinas, kiaušinio baltymas – tai atsarginės medžiagos, reikalingos organizmo vystymuisi. Raumenų baltymai (aktinas ir miozinas) cheminę energiją paverčia mechanine. Judėjimui taip pat svarbūs tubulinas, flagelinas, kinezinas, dineinas ir kiti baltymai. Skonio, uoslės ir kiti receptoriai vėlgi baltymai... Nepriklausomai nuo organizmo rūšies ar ląstelės tipo visi baltymai sintetinami iš pagrindinio dvidešimties aminorūgščių sąrašo: L-glicino, L-alanino, L-valino, L-leucino, L-izoleucino, L-metionino, L-serino, L-treonino... Be to į gyvų baltymų sudėtį įeinančios aminorūgštys - tik kairieji optiniai izomerai. Kairioji aminorūgštis yra dešiniosios veidrodinis atspindys, o dešinioji – kairiosios. Nors kairės ir dešinės rankos pirštinės arba kairės ir dešinės pusės automobilio durelės atrodo visiškai vienodos, tačiau konkrečioje struktūroje negali viena kitą pakeisti. Kairioji ir dešinioji aminorūgštis nesusijungs taip, kaip dvi kairiosios. Kairiųjų (laevo) ir dešiniųjų (dextro) optinių izomerų visos fizinės ir cheminės savybės yra vienodos, išskyrus vieną: jie šviesos poliarizacijos plokštumą suka priešingomis kryptimis. Tik L-glicinas lygus D-glicinui, o treoninas ir izoleucinas turi net po keturis skirtingus optinius izomerus. Nors dešiniųjų aminorūgščių baltymuose nerandama jų yra bakterijų sienelėse ir peptidinių antibiotikų (gramicidino, valinomicino ir aktinomicino) struktūroje. Ar mūsų atžvilgiu veidrodinėje Visatoje gyvybė sudaryta iš dešiniųjų aminorūgščių? Kodėl Žemėje iš kairiųjų? Šiandien į šiuos klausymą, tikriausiai, niekas argumentuotai neatsakys. Kaip iš lego kaladėlių surenkami įvairūs daiktai, taip iš tų 20-ties išskirtinių (o žinoma jau virš pusė tūkstančio) aminorūgščių surenkami visi gyvi organizmai: žmonės, gyvūnai, augalai, grybai, vabzdžiai, bakterijos, virusai... Todėl valgydami vieni kitus organizmai gauna savo ir savo palikuonių kūno statybai reikalingų amino rūgščių. „O visiems laukų gyvuliams, visiems padangių paukščiams ir visiems žeme ropojantiems gyvūnams, turintiems gyvybės alsavimą, daviau maistui visus žaliuosius augalus.“ (Šventasis Raštas. V., 1998. Pr 1. 30.).) Iš plytų galima pastatyti ir šuns būdą, ir bažnyčią. Iš abėcėlės raidžių galima sudėlioti ir kvailą, ir genialią mintį. Teptuko prisilietimais galima ir pateplioti, ir nupiešti šedevrą. Viskas priklausys nuo to, kokio lygio autorius. Kaip yra Lego kaladėlių surinkimo planas (paveikslas), taip yra ir kiekvieno gyvo organizmo projektas (failas). Jis Žemėje užrašytas DNR struktūra, tiksliau keturių skirtingų azotinių bazių seka. Kol kas įprasta sakyti: keturių nukleotidų seka. Daugindamiesi organizmai be išimties kopijuoja ir perduoda savo gyvybės projektą (genomą) sekančiai kartai. Apvaisinta kiaušialąstė vadovaudamasi savo DNR informacija pradeda dalytis ir diferencijuotis, o finale jau gali būti ir trilijonai somatinių ląstelių sudarančių konkretų organizmą. Instrukcija padaryti širdį, instrukcija padaryti akis, instrukcija padaryti smegenis, instrukcija apibrėžianti elgesį, instrukcija pasakanti kuo maitintis, instrukcija kaip orientuotis aplinkoje (ką matyti, ką girdėti, ką užuosti ar skanauti...) – visa tai yra užrašyta keturių azotinių bazių milijonine ar milijardine seka ant fosforo rūgšties ir cukraus iš penkių anglies atomų „siūlo“ susukto į glaudžią spiralę. „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį: vyrą ir moterį; sukūrė juos.“ (Šventasis Raštas. Senasis ir Naujasis Testamentas. V., 1998. Pr 1. 27.) Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ar genomą? Genomas – tik XX amžiaus mokslo simbolis. Jo prasmė prašyte prašosi į šį Šv. Rašto kontekstą. Joks vertėjas prieš kelis šimtus ar tūkstančius metų kitaip negalėjo išversti. Negi Dievas pirma nupaišė save, o po to žiūrėdamas į savo paveikslą kūrė žmogų? „Įspūdinga, kad mūsų genomas yra it mozaika“, – sako profesorius S. Pebas. (Neandertalietis rodo mūsų tikrąjį veidą / Iliustruotasis mokslas. 2011, Nr. 3. P. 56.) Klysta tie, kurie sako, kad genetinė informacija yra DNR struktūroje. Žymiausi pasaulio mokslininkai klydo ir klysta rašydami, kad genetinė informacija slypi DNR struktūroje, kad prisiminimai saugomi smegenyse. Iš tikrųjų informacija neturi atskiro pavidalo, todėl ji niekur nesandėliuojama. Informacija tik užrašoma viena ar kita struktūra. Norėdami perteikti savo mintis kitiems (matantiems) mes jas dėliojame iš raidžių! Savo mintį galite užrašyti lietuviškomis, rusiškomis, angliškomis... raidėmis, kinų ar egiptiečių hieroglifais. Galite užrašyti Brailio raštu, t. yra iškiliais taškais storo popieriaus lape. Toks informacijos perdavimo būdas skirtas akliesiems, nes jie skaito pirštais. Arba taškų ir brūkšnių (trumpų ir ilgų impulsų) seka - Morzės abėcėle. Savo mintį galite užrašyti patefono plokštelės mikronelygumais, kristalų arba DNR struktūra. Jei sugebate - net galaktikomis. Nuo to Jūsų mintis nepasikeis. Tik vienu atveju jūsų informacija bus geriau prieinama vieniems, kitu - kitiems. Savo mintis galite perduoti ir kalba (skirtingais oro virpesiais), arba gestais, mimika (skirtais kurtiesiems), įvairaus ilgio elektromagnetinėmis bangomis... Savo mintis galite perduoti net tam, kuris yra ir aklas, ir kurčias! Pabandykite savarankiškai sugalvoti kaip? Kaip matote informacija (mintis, žodis, projektas, failas) neturi vieno pavidalo. Informacija nėra paslaptinga medžiaga, kurią galima būtų kur nors sandėliuoti. Niekas smegenyse nerado minties todėl, kad ji konkrečiu pavidalu ir neegzistuoja. Informacija kaupiama ne smegenyse, bet smegenimis, kintančiomis baltymų molekulėmis. Niekas ir DNR struktūroje neras informacijos, nes ji pati yra informacija, o ne „genetinės informacijos apie organizmą saugykla“. (V. Kučinskas. Tu ir tavo genai. K., 1998. P. 10.) Gyvybės failas yra užrašytas keturiomis skirtingomis azotinėm-is bazėm-is arba nukleotidų-ais! Tačiau nė viename nukleotide jokios informacijos nėra - kaip nėra informacijos raidėse. Informacija užrašoma raidėmis, azotinėmis bazėmis, patefono plokštelės mikronelygumais... Bet kurio organizmo projektą (genomą) galime užrašyti keturiomis raidėmis, keturiais skaičiais ar kitais keturiais skirtingais ženklais. Tik vietoj plika akimi nematomos DNR - gautume 428 tomų, turinčių po 1000 puslapių, enciklopediją. Tačiau dėl to jo esmė (mintis) nepasikeis, tik kitame (ne DNR pavidale) gyvybės failų informacija nebus suprantama ląstelei. O bet kurią knygą ar plokštelės melodiją galime užrašyti DNR molekule. Jeigu knygą sukarpysite į atskiras raides ir jas sušluosite į krūvą, jeigu DNR padalinsite į atskirus nukleotidus ir juos sumaišysite, o patefono plokštelę susmulkinsite – tai nebeliks teksto minčių, bus sunaikintas gyvybės failas, niekada neišgirsite plokštelės muzikos ar eilėraščio įrašo. Informacija reikalinga zigotai (didžiausio pajėgumo ląstelei) virsti žirniu, šimpanze ar žmogumi yra ne DNR struktūroje - ši informacija užrašyta DNR struktūra. Palyginę atsitiktinai susintetintą DNR (be prasmingos informacijos), lytinės ląstelės DNR ir DNR atliekančią standžiojo disko funkciją mes nepastebėsime esminio skirtumo. Todėl, kad esmė ne pati DNR, o ta informacija, kuri ja užrašyta. Stebuklas ne raidės, bet mintys užrašytos raidėmis. Stebūklas ne patefono plokštelė, o jos mikronelygumais įrašyta melodija. Gyvybės Projekto didybei žmogaus protas dar neprilygsta. Tikriausiai Gyvybės Projektas (Gyvybės Failas, lietuviškai byla) senesnis už mūsų Visatą. Evangelijos pagal Joną prologe parašyta: „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą. (...) Visa per jį atsirado, (...). Jame buvo gyvybė“... (Šventasis Raštas. V., 1998. Jn 1. 1 - 4.) Ženklas „žodis“ reiškia ir mintį, ir informaciją. Po pamokslo dažnai sakoma: „tai buvo Dievo žodis“. Neturėdama reikiamos informacijos (Dievo žodžio) lytinė ląstelė nepastatys naujo organizmo. Nėra žodžio – nebus ir kūno!! Orkestras be natų nepagros naujo kūrinio. Reikėjo daug mokytis ir ilgai mąstyti, kad vieną dieną suvoktum, jog pasakymas „Tas Žodis buvo pas Dievą, Jame buvo gyvybė“ gali byloti realius praeities įvykius. Mokslinė pasaulėžiūra teigia priešingai: kad pirmiausia iš organinių medžiagų susidarė kūnas, o mintis atsirado vėliau, kad gyvybė (t. tarpe ir žmogus) evoliucionavo, kitaip tariant „susilipdė“ atsitiktinai. Aiškinama, kad tai vyko labai ilgai, palaipsniui, etapais, tačiau be projekto, be Kūrėjo. Ar meluoja Šventasis Raštas, ar klysta šiuolaikinis mokslas?? Dėl atsakymo lentoje užrašau trumpą savo mintį. Pvz., „Žemė yra apvali“. Pagalvokite kur yra informacija?... Po to įsivaizduokite, kad nuimu visas 13-ka raidžių ir susidedu į maišą. Raidės liko, bet mano minties maiše nėra. Nėra todėl, kad informacijos raidėse nebuvo - informacija buvo užrašyta raidėmis. Viskas prasidėjo nuo mano minties, kurią užrašiau lietuviškomis raidėmis. Dabar imituokime evoliucinį scenarijų: tą pačią mintį iš tų pačių 13-os raidžių pabandykime sudėti aklai. Kokie mūsų šansai tai padaryti galima paskaičiuoti: kad paimsime būtent „Ž“ – tikimybė yra 1 iš 13-os, bet kad po to paimsime „e“ – tikimybė 1 iš (13 x 12), kad iš karto sudėsime „Žem“ tikimybė 1 iš (13 x 12 x 11). Kad traukdami raides atsitiktinai iš karto sudėliosime „Žemė yra apvali“ - tikimybė viena iš (13 x 12 x 11 x 10 x 9 x 8 x 3/7 x 2/6 x 5 x 4 x 3 x 2 x 1). Tai mums turėtų pavykti atlikus vieną milijardą ir 37,8368 milijonus bandymų!! Bet, tai bus tik viena trumputė mintis atsitiktinai sudėta iš tam tikslui paruoštų raidžių. Ar tokiu principu verta rašyti mokslinį darbą, romaną, eilėraštį..? Taip kurti niekam net į galvą neateina, tačiau tokią tobulybę kaip gyvybė daug kas laiko atsitiktinumu. Gyvybės failas yra DNR spiralės. Gyvybės failo mintis (instrukcija, programa) užrašyta keturiais skirtingais nukleotidais: adeninu, timinu, guaninu ir citozinu. Kokia tikimybė, kad kokios nors rūšies programa susidėliojo atsitiktinai? Matematiškai: 1/4x, kur x - nukleotidų skaičius bet kurioje DNR grandinėje. X reikšmė dažnai siekia milijardus. Kaip matote Dievu netikintys žmonės irgi tiki. Tiki Evoliucija (Atsitiktinumu). Pvz., „žmogaus genomas – tai 3,3 x 109 (3,3 milijardų) azotinių bazių porų („skersinukų“). Palyginimui žirnio (Pisum sativum) – 5 x 109.“ (Rančelis V. Genetika. V., 2000. P. 127.) Martynas Yčas savo knygoje Apie biologiją pateikia tokią genomų statistiką milijardais azotinių bazių porų: žinduolių – 3,2; aštuonkojų - 4,4; paukščių - 1,2; svirplių – 5,7; varlių - 6,2. Šiuo atžvilgiu rekordininkai dvikvėpės žuvys: 111,7 (Kaunas. 1994. P. 83.) ir aukštesnieji augalai. Kiek Žemėje yra tokių bylų? Mūsų planetoje gyvų organizmų rūšių skirtingais duomenimis gali būti nuo 2 iki 100 milijonų. Spėjama, jog žinduolių surasta 98%, paukščių 96%, roplių 80%, žuvų 72%, varliagyvių 45%, moliuskų 43%, vėžiagyvių 31%, vabzdžių 20%, voragyvių 17%. Virusus sudaro tik DNR arba RNR ir keletas baltymų todėl ne visi juos linkę laikyti gyvais organizmais. Tačiau patekę į augalų ar gyvūnų ląsteles jie tampa labai aktyvūs. Ląstelėje virusas nusimeta savo apsauginį apvalkalą ir skverbiasi į branduolį. Jo tikslas pasinaudojus ląstelės mechanizmais organizuoti savo genomų ir juos saugančių baltymų gamybą. Kai okupuota ląstelė nusilps ji virusus paleis į aplinką. (Pvz., šiuo metu nuo ŽIV viruso kasmet miršta apie 1,8 milijonai žmonių). Ar genetinio kodo atradimas paneigė dievišką kūrybos aktą? Priešingai, genetinis kodas akivaizdžiai byloja apie Kūrėją, užrašiusį Gyvybės projektą keturiomis azotinėmis bazėmis. Ne veltui Tarybų Sąjungoje po antro pasaulinio karo vyko arši kova prieš genetiką. Tai, kad viskas iš anksto nulemta ir be galo tiksliai suplanuota, visai nesiderino su marksizmo – leninizmo ideologų propaguojamu savaiminiu vystymusi nuo paprasto iki vis sudėtingesnio. „Norėdamas paneigti Dievo buvimą, privalai turėti milžinišką išmanymą,“ (Šri Šri Ravi Šankaras. Švenčiant meilę. V., 2011. P. 151.) tačiau to pasiekęs nematysi prasmės įrodinėti, kad Jo nėra.

    • Edita P.
    • 2014-10-07

    Knyga mane seniai intrigavo. Jau vien tas užrašas ant viršelio: "Naujas požiūris į tai, iš kur mes atėjome ir kur einame", žadina smalsumą. Ir manau, kad mus turi tai rūpėti. Turiu pasakyti, kad tai ne laisvalaikio skaitinių knyga (aš to ir nesitikėjau). Šią knygą reikia skaityti kaip mokslinės analizės darbą apie tai, kada ir kaip atsirado žmogus Žemėje, kas vyko Žemėje prieš daugybę metų, bandoma apmąstymų, nustatytų faktų ir išvadų pagalba atsakyti į daugybę šiandienos žmogų kamuojančių Žemėje ir Pasaulyje esančių paslapčių. Man tai labai įdomu. Jaučiu didžiulę pagarbą ir reiškiu padėką knygos autoriui S. Glaubiui už suteiktą galimybę visas tas mintis rasti vienoje knygoje, o ne įvairiuose moksliniuose straipsniuose. Ditė

    • Vygantas D.
    • 2014-06-24

    Knyga primityvoka, bet yra ir įdomių detalių, netikėtų interpretacijų.

Rodyti daugiau
4 pirkėjai įvertino šią prekę.
5
0%
4
0%
3
17%
2
0%
1
17%