Žinau, kad nieko nežinau (skaityta knyga) | knygos.lt

Vieno vakaro knyga,bet ne daugiau. Tik tuomet kai daugiau nėra ką skaityti...

Meilės romanų, tuo labiau lietuviškų nemėgstu, bet netyčia pakliuvo šis ir paliko visai neblogą įspūdį. Buvo šiokia tokia intriga, detektyvo elementų. Pritariu Skaitytojui, kad to meilės nuotykio visai nereikėjo. Nelabai aiškus tas nuotykis su Sibile (nenoriu atskleisti per daug detalių) - pritrūko paaiškinimo, kodėl jis įvyko (kas parašyta, neįtikino) ir kaip taip tiksliai rezultatas buvo toks, koks buvo (kas skaitysit, suprasit :)) Nepaisant to, knyga verta dienos ar dviejų.

pati prasciausia knyga is visu. kaip zmones dar gali komentuoti kad gera knyga. isvis kam tokia knyga leisti

Marius filosofijos dėstytojas, Vita- jo žmona dirbanti radijuje. Jie gyvena laimingai kol vieną dieną jų namuose apsireiškia jauna mergina Auruna ir teigia esanti Mariaus dukra. O kur dar Mariaus gautas vibratorius nuo paslaptingo asmens.... Taip jie pradeda aiškintis tiesas. Knyga parašyta labai gražiu stiliumi, bet man skaitėsi kiek sunkokai. Siužeto įtampą man žlugdė tie grįžimai į praeitį... ir kol perskaitai apie praeitį, pradedi pamiršti kas dabartyje. Tačiau istorija ir paslaptys man gan patiko. Nors knyga ir nevisai mano stiliaus, bet perskaičiau su pasimėgavimu. Pagirti norisi autorę už gražų vardą duotą veikėjai- Auruna. Pavadinau vieną savo lėlę tokiu vardu. Ir dar pagirsiu autorę, kad trumpam paminėjo disociatyvinį asmenybės sutrikimą (DID), nes niekada neteko skaityti knygų, kuriuose būtų apie jį BENT užsimenama. (Aš pat turiu šį sutrikimą, tad labai nudžiugau, kad veikėjas Kastytis jį pamini du kartus knygoje). Knygoje taip pat buvo sekso scenų- tai man labai patiko. Taip pat knygoje vienas veikėjas yra gėjus – labai džiaugiuosi, kad autorė jį sukūrė. Na, o kam rekomenduočiau knygą net nežinau... turbūt kam patinka kitokie romanai, kurie nėra meilė-seilė, o kai kas brandžiau.

Puiki knyga. Man patiko detektyviniai elementai – tai, kad siužetas mane keliose vietose sugebėjo nustebinti. Patinka ir rašymo stilius – apie kiekvieną veikėją sukuriamas gana išsamus paveikslas, išvaizda, asmenybės bruožai ir gyvenimo vingiai. To paveikslo spalvos labai sodrios, pateikta daug aštrių detalių, kartais, atrodo, kad autorė sąmoningai stengėsi „nenusaldinti“. Kas dar labai patiko ir tikrai mano skonio – tai filosofiniai perliukai, labai skaniai įlieti į visą tekstą. Ir, žinoma, erotika. Parašyta skoningai, labai drąsiai, vengta klišių, skaitėsi skaniai. Aš ne visai sutinku, kad tai lengvutė laisvalaikio knyga. Man atrodo, kad tai stipri knyga, į kurią sudėta daug žinių, gyvenimo patirties, nors tekstas skaitosi ir lengvai.

Jolitos Herlyn esu skaiciusi visas knygas...patinka jos stilius, logiskas minciu destymas. Sis romanas buvo gal kiek kitoks nei likusieji, bet taip pat gvildenami zmoniu santykiai, kurie yra nenuspejami ir tuo patraukia skaitytoja. Siuzetas buvo tikrai labai itikinamas ir gana itraukiantis. Vertinu labai gerai.

Greitai ir lengvai, per porą prisėdimų perskaitoma knygutė, puikiai tinkanti atostogoms ar laisvalaikio valandoms. Paprastai parašyta, be kažkokių išvedžiojimų ar nukrypimų, kuriuos autoriai naudoja parodyti kokie jie protingi, arba kai neturi kuo užpildyti popieriaus. Nepraleidau puslapių, nors antra knygos dalis (Vita) nepatiko - visiškai nesužavėjo nei Vitos nuotykis, nei jausmai, nei scenos, nei pasakojimo stilius. Šios dalies absoliučiai nereikėjo knygai, be to, šis praeities nuotykis niekaip neišsiplėtojo sekančiose dalyse, nors privalėjo (kam tuomet jis reikalingas?). Štai dėl šios priežasties negaliu spustelėti penkių žvaigždžių. Bet tai nereiškia, kad skaityti neverta :)