- Išparduota
/images/books/14283962/untitled.jpg)
- Autorius: Ieva Šenavičienė
- Metai: 1998
- Puslapiai: 256
- ISBN: 9986033497
- Formatas: 17 x 24 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Žemaičių lituanistai Vilniaus vyriausiojoje seminarijoje. Motiejus Valančius | knygos.lt
Atsiliepimai
Aprašymas
Dauguma XIX a. lietuvių literatų priklausė dvasininkų luomui. Suprantama, kad nepasiturinčio lietuvių bajoro ar valstiečio vaikui per kunigystę buvo lengviausia siekti didesnio mokslo ar aukštesnės padėties visuomenėje. Šiuo keliu ėjo ne vienas iš tų, kurie vėliau, atsigręžę į savo šaknis, skatino lietuviškojo rašto, švietimo ir spaudos raidą. Todėl dvasinės seminarijos Lietuvoje tapo unikaliais židiniais, kuriuose, trumpam susitelkdami ir vėl pasklisdami, paliko pėdsakus būsimieji lietuvių nacionalinės kultūros darbuotojai.
Šie pėdsakai XIX a. pirmojoje pusėje Rusijai priklausiusioje Lietuvos dalyje ženkliausi Žemaičių vyskupijos seminarijoje, kurioje studijavo daugiausia žemaičių, ir vienintelėje katalikų aukštojo mokslo įstaigoje - 1808-1833 m. prie Vilniaus universiteto veikusioje Vilniaus vyriausiojoje seminarijoje, į kurią gabesni Lietuvos vyskupijų seminarijų klierikai atvykdavo tęsti mokslo.
- Kaina: 10,59 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Raštininkas.
Pardavėjo reitingas: 100%
- Kaina: 10,59 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Raštininkas.
Pardavėjo reitingas: 100%
- Kaina: 12,99 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Vil.
Pardavėjo reitingas: 86%
- Autorius: Ieva Šenavičienė
- Metai: 1998
- Puslapiai: 256
- ISBN: 9986033497
- Formatas: 17 x 24 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Dauguma XIX a. lietuvių literatų priklausė dvasininkų luomui. Suprantama, kad nepasiturinčio lietuvių bajoro ar valstiečio vaikui per kunigystę buvo lengviausia siekti didesnio mokslo ar aukštesnės padėties visuomenėje. Šiuo keliu ėjo ne vienas iš tų, kurie vėliau, atsigręžę į savo šaknis, skatino lietuviškojo rašto, švietimo ir spaudos raidą. Todėl dvasinės seminarijos Lietuvoje tapo unikaliais židiniais, kuriuose, trumpam susitelkdami ir vėl pasklisdami, paliko pėdsakus būsimieji lietuvių nacionalinės kultūros darbuotojai.
Šie pėdsakai XIX a. pirmojoje pusėje Rusijai priklausiusioje Lietuvos dalyje ženkliausi Žemaičių vyskupijos seminarijoje, kurioje studijavo daugiausia žemaičių, ir vienintelėje katalikų aukštojo mokslo įstaigoje - 1808-1833 m. prie Vilniaus universiteto veikusioje Vilniaus vyriausiojoje seminarijoje, į kurią gabesni Lietuvos vyskupijų seminarijų klierikai atvykdavo tęsti mokslo.
Atsiliepimai