Aprašymas
Kontraversiškai vertinamas, audringai kritikuotas, netgi skandalingas... Tai Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali", kuriame puikiai žinomi partizaninio karo dalyvių vardai atgyja ne tam, kad atspindėtų istorinę realybę, o tam, kad taptų naujo žaismingai, intriguojančiai ir drąsiai kuriamo postmodernaus literatūrinio paveikslo dalimi.
Partizaninio pogrindžio karių pavardės ir istoriniai faktai sukuria Lietuvos pokario metų kontekstą, kuriame nevaržomai laisvai veikia – myli, išduoda, kenčia, miršta ir kitaip išgyvena būtį – istorinių asmenybių prototipai, kurių pagrindinės figūros yra vadas Jonas Žemaitis ir jo kovos draugai. Autorius atsisako politinio – prosovietinio arba prolietuviško – pasakojimo būdo ir išlaisvina veikėjus nuo būtinybės atstovauti tam tikrą poziciją. Ribų nepripažįstanti vaizduotės galia veda skaitytojus ten, kur vengiant partizanų heroizavimo ir stribų demonizavimo tarpsta buitis, jausmai, intymus gyvenimas. Taip kuriant intrigą, žaidžiant, sukrečiant ar net šokiruojant keliaujama per trumpą žmogaus egzistenciją.
Mariaus Ivaškevičiaus teigimu, šiuo romanu siekta ne šaipytis ar juoktis, bet pavaizduoti realistiškai. Kartais per daug realistiškai. Taip rašytojo kurtas realizmas susikirto su patriotiniu to laikotarpio vaizdavimu, sukeldamas audringų diskusijų bangą. Istorikas Aurimas Švedas šį antrąjį „Žalių" leidimą pavadino „turbūt labiausiai nesuprastu lietuvių romanu".
„Po penkiolikos metų mes šį romaną nutarėme perleisti. Kaip suprantu, užaugo nauja karta, kuri tos knygos ieško ir būtų įdomu, kaip ši karta į visa tai pažiūrės."
Marius Ivaškevičius
Marius Ivaškevičius (g. 1973) – prozininkas, dramaturgas, kino scenaristas ir režisierius, Vilniaus universitete baigęs lietuvių filologijos studijas. „Žali" – antrasis jo romanas, pirmąkart išleistas 2002 m. Vieno žymiausių šiuolaikinių lietuvių dramaturgų vardą Mariui Ivaškevičiui pelnė pjesės „Madagaskaras" ir „Išvarymas". Autorius 2004 m. įvertintas lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija, 2014 m. – ordino medaliu „Už nuopelnus Lietuvai", o 2018 m. – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali" yra XXI amžiaus lietuvių literatūros ir visuomenės istorinės kultūros reiškinys. Jis lyg veidrodis atspindi tebevykstančias šiandienos žmogaus santykio su partizanų karo istorija ir atmintimi paieškas.
Kultūros istorikas Aurimas Švedas
M. Ivaškevičiaus kūryba visuomet mus paskatina kalbėti apie save – kas ir kokie esame. Paskatina ne tuščiai provokuodama, o klausdama iš esmės. „Žali" yra turbūt labiausiai nesuprastas lietuvių romanas. Ir dėl to nesusipratimo daugiausia diskutuota. Mano akimis, šis kūrinys – apie tikrovės problemą simuliakrų amžiuje. Tai šūvius tik šaudykloje girdėjusios kartos pastanga suprasti, kaip istorija tampa mūsų savastimi. Tiesa ir prasimanymai, legendos ir tikrovė, dokumentai, liudijimai, sapnai, atmintis, lūkesčiai – visa tai susipynę į daugiavijo siūlo kamuolį. Ir romanas moko mus matyti, kaip keistai tikrovė klostosi mūsų galvose. Matant, kas vyksta šiandien aplink, romanas net aktualesnis negu anksčiau.
Literatūrologas, rašytojas Rimantas Kmita
Praėjus 16 metų po pirmojo leidimo „Žali" dabar patikrins, kiek esame pasiryžę tai, kas buvo laikoma idealistinių mitų paneigimu, istorinės realybės iškreipimu ar provokacijomis, vertinti grynai literatūriniu požiūriu. Tai postmodernistinis tekstas, kuriam būdingas lietuvių literatūrai novatoriškas pasakojimo konstravimas, savita kalba ir stilistiniai žaidimai. Knyga, kurią skaitant anuomet daugeliui svarbiausia buvo konteksto, istorinių faktų ir fikcijos sankirtos nagrinėjimas, dabar, tikiuosi, bus įvertinta būtent dėl jos neabejotinos meninės reikšmės.
Knygų apžvalgininkas Audrius Ožalas
/images/books/1161978/1518507677_zali-1.jpg)
Kupono kodas: TOP
Akcija baigiasi už 
Atsiliepimai
-
-
Dainius
-
2023-06-14
-
-
Vilma B.
-
2023-04-04
-
-
Zita
-
2022-03-09
-
-
Arturas A.
-
2021-04-09
-
-
Tautvydas S.
-
2021-04-05
-
-
Vaidas
-
2021-02-18
-
-
Lina B.
-
2020-05-20
-
-
Irena
-
2020-02-01
-
-
Jonas Škulius
-
2019-04-09
-
-
Tomas G.
-
2019-03-27
-
-
Gintaras Dzedulionis
-
2019-03-16
-
-
Teresė
-
2019-03-02
Rodyti daugiauŽmogus negyvenęs pasipriešinimo kovų laikotarpiu neturėtų rašyti romanų dergdamas partizanus, dar daugeliui iš jų tebeesant gyvų. Deja, šis išpuolis įdiegiant melagingą naratyvą apie kritišką Lietuvai periodą nėra atsitiktinis.
Neverta dėmesio knyga.
Nuostabi knyga! Neįprastu stiliumi atsleidžiami tragiški Lietuvos įstorijos puslapiai. Tiesa, skaitosi nelengvai. Bet labai įtraukia, net sukrečia.
Turbūt vienintelis lietuviškas literatūrinis bandymas pakalbinti tą laikmetį...
Tai skaitalas, kuri, matyt, rašė Kremliui dirbantis ar prijaučiantis asmuo. Tai bandymas apjuodinti Lietuvos partizanų pasipriešinimo dalyvius. Putinas atsistojęs ploja už šį darbą.
nesuprantama visiškai........
Pirmiausia, manau, didžiausia bėda, kai skaitytojai žiūri į romaną, kaip į kažkokį veikalą, kuris pateikia faktus, o ne kaip į grožinį kūrinį, kuris remiasi tam tikru istoriniu laikotarpiu. Ir skandalo šioje vietoje yra tiek, kad visi žmonės pavaizduoti kaip žmonės, su visomis savo ydomis ir dorybėmis. Man patiko.
Kliedesiai. Išmonė, kai tos išmonės nėra nei lašo. Postmodernizmas, kai iki moderno dar neprieita. Žongliravimas - bet kuo? Istorinės tiesos neradau, įdomumo - jokio. Tiesiog velta suvelta kažkas į kamuolį. Nyku. Baisus nuobodulys.
Tai knyga ne apie pokarinę Lietuvą ir "partizaninį karą", o apie girtų ir pagiriotų bastūnų trankymąsi kažkokiame kaime, jų "vargą" , kai sąmonę užvaldo "baltieji arkliai", o bastūnai lyg ir vaizduoja save partizanais, bet nesuprantantys, ką tie partizanai turi daryti. O pats autorius tą "romaną" rašė arba taip pat paveiktas "baltųjų arklių" nuotaikos su narkotiniu užkandžiu. Aš tai netvirtinu, bet, skaitant tą "romaną", susidarė man tokią nuomonę.
Šiandiena pradėjau, tiesa pasakius apie partizanus dar nieko neteko skaityti, kaip kad romanas ar kažkas panašaus. Žinoma į faktus bandysiu kiek įmanoma žvelgti skeptiškai ir bandant per kelis šaltinius rasti tiesą.
Gera knyga.buvo karas,tad buvo ir nešvarių dalykų,apie juos taip pat reik rašyti.manau tai daugmaz realistinė knyga
Lietuvių autorių knygos surestos manieringai. Žemaičio pasirinkimas pagrindiniu herojumi reikalauja daugiau teisingo istorinio dėmesio. Atvirai prisipažinsiu ,nebaigiau. skaityti.