Žaidimas su ugnim (el. knyga) (skaityta knyga) | August Strindberg | knygos.lt

Aprašymas

Šioje knygoje pateikiamos Švedijoje ir užsienyje dažniausiai statomos trumposios („kamerinės“) Augusto Strindbergo (1849–1912) pjesės, taip pat paskutinė jo drama „Didysis kelias“.

A. Strindbergo dramose visi veikėjai tarytum žaidžia su ugnim.

***

Geresnė būsena, nes skaičiau Strindbergą (...). Aš jį skaitau ne tam, kad skaityčiau, o kad pabūčiau prie jo krūtinės. Jis laiko mane kaip vaiką ant kairės rankos. Aš sėdžiu tenai kaip žmogus ant statulos. Man dešimt kartų gresia pavojus nuslysti, tačiau vienuoliktą įsitaisau tvirtai, jaučiuosi saugus ir matau toli aplink.

Franz Kafka. Dienoraščiai, 1915 m. gegužės 4 d. 
(vertė Teodoras Četrauskas)

*

Pažintis su itin provokuojančia Augusto Strindbergo kūryba, savo apimtimi kone antžmogiško masto, ir jo žmogiškumu – kartais groteskišku ir atstumiančiu, o kartais paženklintu kilnaus ir jaudinančio grožio – mano jaunystės metais buvo neatsiejama išsilavinimo dalis ir, žinoma, tai nepasikeitė praėjus trisdešimt šešeriems metams po jo mirties.

Kaip poetas, mąstytojas, mistikas ir naujos pasaulėžiūros skleidėjas jis buvo pernelyg pažangus, kad jo kūriniai šiandien būtų laikomi seniena. Dar iki visų nūdienos mokyklų ir srovių jis savo kūryboje sujungė visa tai, kas esmingiausia. Būdamas tiek natūralistas, tiek neoromantikas, jis nutiesė kelią ekspresionizmui; visa karta, priklausanti šiam judėjimui, yra jam skolinga. Sykiu jis – pirmasis siurrealistas, visomis šio žodžio prasmėmis.

Vis dėlto jo prigimtiniame avangardizme slypi tvirta tradicija. (...) Įspūdingoje savo kūrybos dalyje – apsakymų rinkinyje „Švedų likimai ir nuotykiai“ (Svenska öden och äventyr), „Istorinės miniatiūros“ (Historiska miniatyrer) bei dešimtyje dramų apie Švedijos karalius – jis atsiskleidžia kaip giliai į praeitį pasinėręs savo šalies istorijos aiškintojas ir jos meninis vaizduotojas.

Thomas Mann, Augustas Strindbergas, 1948 m.
(vertė Elena Dautartaitė)

*

Viename laiške Augustas Strindbergas rašė: „Autorius yra tik komentaras to, ką jis išgyveno.“ Žinoma, rašytojai visada remiasi asmenine patirtimi ir išgyvenimais, bet Strindbergas, kaip patyręs dramaturgas ir režisierius, visą gyvenimą išmoningai kūrė tokias dramines, ribines situacijas, kuriose atliko ir pagrindinio protagonisto vaidmenį, taip kaupdamas ir papildydamas neišsenkamą kūrybinės raiškos šaltinį.

„Jaučiuosi taip, lyg vaikščiočiau per miegus, tarsi fikcija ir tikrovė būtų susiliejusios į viena. Jaučiu, kad jau ne vaikštau žeme, o kybau atmosferoje, sudarytoje ne iš oro – iš tamsos. Kai tamsuma persmelks šią tamsą, krisiu ir sudušiu į šipulius!“

Ir nors ši autoriaus savianalizės išvada, kaip ir visa jo kūryba, negailestinga, ji persmelkta aiškiai girdimo sužeistos sielos šauksmo būti išganytai.

Gytis Padegimas, teatro režisierius