WikiLeaks

David Leigh, Luke Harding "WikiLeaks. Juliano Assange'o karas prieš slaptumą".

"Sykį aplinkiniuose miškuose, šalia Elinghem Holo žemių, vyko medžioklė su skalikais.... Rodyti daugiau >

David Leigh, Luke Harding "WikiLeaks. Juliano Assange'o karas prieš slaptumą".

"Sykį aplinkiniuose miškuose, šalia Elinghem Holo žemių, vyko medžioklė su skalikais. Assange'ui ji priminė jo paties medžioklę. Argi jis - ne tas raudonai vilkinčių medžioklių ir šunų persekiojamas žvėris, prie kurio neišvengiamai artinasi kaltintojai ir JAV žvalgybos agentai, supantys jį iš visų pusių pagal medžioklės garsą?" (28 p.)

Galima teigti, kad šis blyškus albanosas J. Assange šiuo metu yra nekenčiamiausias žmogus pasaulyje - nr. 1. Bent jau Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Pasaulyje J. Assange ir jo tiriamosios žurnalistikos organizacijos (kaip jis ją įvardija) "Wikileaks" vardas pradėtas plačiai aptarinėti 2010 metais, kai ši paviešino daugybę slaptų dokumentų, atskleidusių politinius pasaulio žaidimus.

Vieni J. Assange laiko informacijos mesijumi, kiti neapkenčia dėl jo skleidžiamos informacijos. Gerai tai ar blogai, dabar nebūsiu linkęs kvestionuoti, mat šį klausimą būtų galima tirti disertacijoje arba bent jau bakalauriniame darbe, o ne apžvelgiant knygą.

Knygą apie "Wikileaks" vertinau atsargiai, kritiškai (kaip ir patį reiškinį). Lietuvos žiniasklaida turi ypatybę dažnai "užvėluoti" nagrinėdami užsienio naujienas, todėl ir čia informacija pradėjo plisti tik po kelių mėnesių, o kai kuri informacija visai nepasirodydavo. Tačiau lygiai taip pat mūsų žiniasklaida turi ypatybę vieną ar kitą reiškinį "užbombarduoti" naujienų srautu, kuris pradėjo plisti po 2010 metais balandžio 5 dienos išplatinto "Wikileaks" įrašo, kuriame matyti kaip amerikiečių sraigtasparniai Irake 2007 metų liepos 12-ąją apšaudė grupę žmonių, tarp kurių buvo du "Reuters" žurnalistai. Po šio įvykio "Wikileaks" Lietuvos žiniasklaidoje pradėjo įgauti šiokio tokio svorio, kurio nebuvo iki šiol.

Pasirodė ir daugiau, iki šiol buvusių slaptų dokumentų, kurie "atskleidė" mūsų politikų, verslininkų tam tikrus užkulisinius susitarimus.

Rašau "atskleidė" kabutėse, kadangi manau, jog yra naivu tikėti, kad viskas, ką "Wikileaks" akcentavo kaip "slaptų dokumentų atskleidimą prieinamą visuomenei" yra visiškai tiesa.

Italų semiotikas, filosofas, rašytojas Umberto Eco kelia panašias mintis, sakydamas, kad "Wikileaks" tiesiog parodė "tinginiams kelią", padėjo informaciją "ant lėkštutės".

Jis teigia, kad "WikiLeaks" paviešintuose pranešimuose, kuriuos Amerikos ambasados siuntė Hillary Clinton, rašoma tai, kas prieš savaitę buvo publikuota žurnale "Newsweek". Kaip matote, skirtumas tarp tikrovės ir fikcijos - nežymus."

Pačią knygą reikėtų skaityti kritiškai ir atsirenkant faktus nuo galimų pramanų.

Knygos stilius "imlus" skaitymui - parašyta publicistiškai, derinant tam tikrą dramos ir trilerio santykį. Beveik iš kiekvieno skyriaus būtų galima sukurti serialo seriją. Pradžioje pamėtyta detalių apie patį "veikėją", kuriamas šioks toks "blyškus" jo portretas. Neatsitraukiama ir nuo jo artimiausių žmonių, kuriems irgi skiriamas dėmesys, vieniems daugiau, kitiems mažiau.

"Assange'as didžiąją laiko dalį būdavo nepagaunamas, mobiliuosius telefonus, elektroninio pašto adresus ir koduotas pokalbių svetaines keisdavo taip pat dažnai kaip ir gyvenamąją vietą. Kartkartėmis pasirodydavo su kokiu kolega - žurnalistu, programišiumi, teisininku ar šiaip neįvardytu pagalbininku, nors dažniausiai visur keliaudavo vienas. Niekada nebuvo įmanoma žinoti, kurioje laiko zonoje jis yra. Jį, rodos, mažai tejaudino net dienos ir nakties skirtumas, veikiantis daugelį žmonių." (16 p.)

Vėliau knygoje daugėja pasakojimo detalių apie "Wikileaks" suklestėjimą, esamą Olimpą, suklupimą ir galimą žlugimą.

"The Guardian" žurnalistai D. Leigh ir L. Harding nusipelno liaupsių už įtaigiai parašytą kūrinį, kuri malonu skaityti ir labai sunku atsitraukti.

Dalis liaupsių keliauja ir vertėjai Jurgai Grunskienei - kliuvo gal tik kelios vietos, kuriose naudojami kariniai terminai arba kompiuterių technologijų ypatybės.

Nors tai daugiau ar mažiau literatūrinis kūrinys, tačiau žinant, kad jį rašė žurnalistai, pasigedau literatūros, naudotų šaltinio sąrašo. Tuomet ir visa knyga atrodytų rimčiau, bei leistų labiau pasigilinti į "Wikileaks" analizę. Dabar šiek tiek "profaniška".

Bent jau tai, kas yra išleista lietuvių kalba apie "Wikileaks" reiškinį (o yra labai mažai), tai, bent jau kol kas, yra geriausia.

Toliau lieka laukti.

Dviejų leidyklų - "Knygiaus" ir "Kitų knygų" - tandemas planuoja išleisti J. Assange memuarų knygą "WikiLeaks" prieš pasaulį: mano istorija", jei tik ši bus užbaigta.

"What are the differences between Mark Zuckerberg and me? I give private information on corporations to you for free, and I'm a villain. Zuckerberg gives your private information to corporations for money and he's Man of the Year." - Julian Assange