Vytauto žemė + nemokamas atvežimas! | Edmundas Malūkas | knygos.lt

Talentingo autoriaus to laikmečio realybės grožinis aprašymas.

dvi dienas neatsiplesiau nuo sio romano,tiesiog rijau zodzius ir daug verkiau.is vaikystes nuo 5 metu po tevo mirties,daug radau knygu apie KESTUTI,BIRUTE,GEDIMINA,ALGIRDA IR NOREJAU UZAUGUS BUTI KARIU VYCIU.LIKIMO IRONIJA,ATVAZIAVAU I KONSERVATORIJA,O LIKIMAS NUVEDE IR ESU ATSARGOS KARISKE.MILZINISKAS ACIU AUTORIUI UZ SI NUOSTABU KURINI.DEKOJU SU ASAROMIS AKYSE.

Romanas skaitosi labai sunkiai. Dar tik ipusejau skaityti, ir abejoju ar uzteks kantrybes pabaigt. Daugybe senoviniu nevartojamu zodziu ir nors parasyta lietuviskai, nelabai supranti kokia kalba skaitai, abejoju ar ir pats autorius pats supranta ka raso. Idomu tik tiek, kad bandoma parodyti to me to zmoniu buiti, tikejima ir paprocius. Patarimas - jei bandysite skaityti - sukaupkite visa savo kantrybe 😁

Gera knyga apie valdovą Vytauta, tąsa knygos apie Algimanta

BOMBA

Išskyrus,tai,kad knyga suteikė daugiau supratimo apie to amžiaus istorinius įvykius,tačiau skaityti sunku .Kalba perkrauta senoviniais žodžiais,atrodo,kad autorius negalėjo pasirinkti žodžio,tai surašė visus jam žinomus.Buities ir papročių aprašymai įdomūs jau vien pažintine prasme.Trūksta nuoseklumo,viskas kažkaip pabira,nesijaučia tos Vytauto didybės,atrodo kaip nevykėlis,parsidavėlis.Nerekomenduočiau šitos knygos.

Viena iš tų knygų, kai lauki tos akimirkos kada galėsi paimti ją į rankas.

Labai patiko ši knyga. Tik pradėjus skaityti išsigandau, kad bus sunkiai skaitoma, nes daug senovinių žodžių, bet paskui įgudau ir būtent tai suteikė šarmo. Nors tai ne dokumentika, bet romanas (negali tikėt, kad taip ir buvo, bet knyga paremta istoriniais dokumentais) , bet būtent romano stilius ir leidžia įdomiai lengvai perteikti anų metų būtį, buitį ir, kas žavi, kad stengiamasi perteikti ir tai, kas buvo valgoma. Atskleidžiama, kaip konservuojama mėsa ar uogienės :)

Viena iš tų knygų, kai lieki netikėtai nustebintas. Ypač sužavėjo visi senosios lietuvybės aspektai, kaip tikėjimas, kalbėjimo maniera, papročiai, menkiausios detalės, kurios parodo, jog mes taip pat įdomūs, ne tik užsienio literatūra, tikėjimas, mitologija. Istorinis veiksmas, Vytauto žygdarbiai, gyvenimas, iššūkiai bei šeima pateikti skaniame lietuvybes apvalkale. Ir pasikartosiu, jog istoriją lengviau suprasti, kai perskaitai romaną, o kas užkliuvo ar nepatiko, galima griebti sausas istorines knygas, kur vien faktai, ir gilintis giliau, patenkinti savo žingeidumą.

Šiek tiek nusivyliau. Nesu istorijos žinovas ar literatūros specialistas ir galiu klysti, tačiau personažų paveikslai man pasirodė kiek schematiški. Jogaila - baisus klastūnas, bailys, šlykščios išvaizdos; Skirgaila - amoralus alkoholikas. Kaipgi tokie asmenys galėjo tie daug pasiekti savo laikų politikoje ir karyboje? Visi herojai - lenkai vienareikšmiai blogi. Na, Vytauto ir Onos paveikslai gal kiek įdomesni. Patiko pagoniškų apeigų ir papročių aprašymai (tikiuosi jie sukurti, remiantis patikimais šaltiniais). Sunkoka (ypač pradžioje) skaityti dėl daugelio naudojamų senovinių žodžių, terminų. Matyt autorius norėjo kuo labiau "nukelti" skaitytoją į 14-jį amžių. Apibendrinus - gerai, kad autorius privertė prisiminti ir panagrinėti tų laikų istorijos įvykius, pavartyti Šapoką ir kitų istorikų darbus.