VMG: Ikona – pavasaris. Nr 3
VMG: Ikona – pavasaris. Nr 3
2
  • Išparduota
Mano kelionė į meną nebuvo lengva.Ji kažkuo priminė Kompostelos Santjago kelią. Prasidėjusi džiaugsmingai ir pakiliai nuo atsisveikinimo (net tiksliai nežinau, su kuo, matyt, su savo naivumu), vyno, lėktuvo bilietų, sukrautų kuprinių ir pažadų „būti atsargiai", ji pasibaigė skaudančiu kūnu, nubraižytais keliais, žaizdotomis rankomis, tragiška akistata su savimi ir su tiesa. Nežinau, ko tikėjausi. Gal pramogos, o gal atrasti ramybę... Bet atradau realybę. Apie būtį ir apie esmę. Atradau skausmin…
0
  • Autorius: VMG
  • Leidėjas:
  • Metai: 2016
  • Puslapiai: 228
  • EAN-13: 9772424369001
  • Prekės kodas: 2200100798465
  • Versijos kodas: PT.
  • Formatas: 21 x 27 cm, minkšti viršeliai
  • Kalba: Lietuvių

VMG: Ikona – pavasaris. Nr 3 | VMG | knygos.lt

Atsiliepimai

2 Įvertinimai
Įvertink ir tu! Visi atsiliepimai

Aprašymas

Mano kelionė į meną nebuvo lengva.
Ji kažkuo priminė Kompostelos Santjago kelią. Prasidėjusi džiaugsmingai ir pakiliai nuo atsisveikinimo (net tiksliai nežinau, su kuo, matyt, su savo naivumu), vyno, lėktuvo bilietų, sukrautų kuprinių ir pažadų „būti atsargiai", ji pasibaigė skaudančiu kūnu, nubraižytais keliais, žaizdotomis rankomis, tragiška akistata su savimi ir su tiesa. Nežinau, ko tikėjausi. Gal pramogos, o gal atrasti ramybę... Bet atradau realybę. Apie būtį ir apie esmę. Atradau skausmingą gilumą, prasmę ir būdą iškęsti pasaulį tokį, koks jis yra. Priimti jį ir susitaikyti. Nesitaikant.
Menas tapo mano bažnyčia ir mano nuodėmklausiu.
Menas atvėrė man širdį ir protą.
Menas atvėrė akis. Kai jau sykį jį įsileidau, žinau, kad niekada nebebūsiu tokia pati.
Menas nepalengvino gyvenimo. Jis man padėjo pažinti savo tuštybę ir drąsiai pažvelgti jai į akis.
Menas ištrynė ribas tarp „gražu" ir „negražu".
Menas išmokė drąsos. Išmokė būti negražiai. Išmokė nebijoti būti neišgirstai, išmokė laukti. Išmokė pasitikėti savo instinktais ir negniaužti savo jausmų.
Menas išmokė, kad aš neturiu būti laiminga. Kad neturiu būti sėkminga.
Menas mane išmokė tiesiog būti.
Jis išmokė dirbti dėl proceso ir nelaukti rezultato.
Menas padėjo atrasti žmones.
Menas padėjo suprasti, kad turinys yra tūkstančius, milijonus ir milijardus kartų svarbesnis už blizgiai įrėmintą ar į aksominį ir pasiutusiai brangų popierėlį įpakuotą skerdžiančią tuštumą.
Menas išmokė sakyti tiesą, nes be jos jis – tik neskoningas paveiksliukas, kabantis ant atsitiktinės sienos.
Menas atėjo į mane ir tapo dalimi manęs.
Menas nepadarė iš manęs menininkės – jis padarė kur kas daugiau. Jis man suteikė galimybę tapti tuo, kuo visada svajojau.
Savimi.
Tai nėra lengvųjų kelias, bet kam gi reikalingi tie lengvųjų keliai?
Prasilenkime kada nors nuvargę ir kiek nedrąsūs. Persimeskime žvilgsniu ar žodžiu dulkėtoje ir lyg tapytojo dažais ištepliotoje visomis jausmų spalvomis kelionėje į save.


Agnė Jagelavičiūtė

Išparduota

Turi egzempliorių? Parduok!


Mano kelionė į meną nebuvo lengva.
Ji kažkuo priminė Kompostelos Santjago kelią. Prasidėjusi džiaugsmingai ir pakiliai nuo atsisveikinimo (net tiksliai nežinau, su kuo, matyt, su savo naivumu), vyno, lėktuvo bilietų, sukrautų kuprinių ir pažadų „būti atsargiai", ji pasibaigė skaudančiu kūnu, nubraižytais keliais, žaizdotomis rankomis, tragiška akistata su savimi ir su tiesa. Nežinau, ko tikėjausi. Gal pramogos, o gal atrasti ramybę... Bet atradau realybę. Apie būtį ir apie esmę. Atradau skausmingą gilumą, prasmę ir būdą iškęsti pasaulį tokį, koks jis yra. Priimti jį ir susitaikyti. Nesitaikant.
Menas tapo mano bažnyčia ir mano nuodėmklausiu.
Menas atvėrė man širdį ir protą.
Menas atvėrė akis. Kai jau sykį jį įsileidau, žinau, kad niekada nebebūsiu tokia pati.
Menas nepalengvino gyvenimo. Jis man padėjo pažinti savo tuštybę ir drąsiai pažvelgti jai į akis.
Menas ištrynė ribas tarp „gražu" ir „negražu".
Menas išmokė drąsos. Išmokė būti negražiai. Išmokė nebijoti būti neišgirstai, išmokė laukti. Išmokė pasitikėti savo instinktais ir negniaužti savo jausmų.
Menas išmokė, kad aš neturiu būti laiminga. Kad neturiu būti sėkminga.
Menas mane išmokė tiesiog būti.
Jis išmokė dirbti dėl proceso ir nelaukti rezultato.
Menas padėjo atrasti žmones.
Menas padėjo suprasti, kad turinys yra tūkstančius, milijonus ir milijardus kartų svarbesnis už blizgiai įrėmintą ar į aksominį ir pasiutusiai brangų popierėlį įpakuotą skerdžiančią tuštumą.
Menas išmokė sakyti tiesą, nes be jos jis – tik neskoningas paveiksliukas, kabantis ant atsitiktinės sienos.
Menas atėjo į mane ir tapo dalimi manęs.
Menas nepadarė iš manęs menininkės – jis padarė kur kas daugiau. Jis man suteikė galimybę tapti tuo, kuo visada svajojau.
Savimi.
Tai nėra lengvųjų kelias, bet kam gi reikalingi tie lengvųjų keliai?
Prasilenkime kada nors nuvargę ir kiek nedrąsūs. Persimeskime žvilgsniu ar žodžiu dulkėtoje ir lyg tapytojo dažais ištepliotoje visomis jausmų spalvomis kelionėje į save.


Agnė Jagelavičiūtė

Atsiliepimai

  • Atsiliepimų nėra
2 pirkėjai įvertino šią prekę.
5
0%
4
0%
3
0%
2
0%
1
0%