Vizualioji kultūra: problemos ir interpretacijos

Šiame vizualiajai kultūrai skirtame straipsnių rinkinyje didžiausias dėmesys tenka „tradicinėms“ vizualumo formoms: dailei, kinui, architektūrai. Pristatomi straipsniai siūlo skirtingus požiūrio taškus varijuodami nuo teorinių ir metodologinių problemų gvildenimo iki konkrečių objektų interpretacijų.

Pirmojoje rinkinio dalyje „Vaizdas ir žodis“ aptariamas vaizdinis posūkis dailėtyroje, vaizdinio ir žodinio teksto sąveika, vaizdo naratyvumo problema. Antroji dalis – „Formos ir idėjos“ – skirta atidžiam žvilgsniui į pačią vaizdinę raišką, ryškinant už vizualių formų slypinčias ideologijas, akcentuojant vizualumo ir nevizualumo, regimybės ir neregimybės, vaizdo plokštumo ir gilumos santykį, skirtingų medijų sąveiką vaizde. Trečiojoje dalyje „Vietos ir erdvės“ aptariamas daugialypis meno santykis su erdve, analizuojamos viešųjų erdvių ir kinematografinių erdvėvaizdžių konstravimo strategijos.Ketvirtoje – „Praeities (re)konstrukcijos“ – skleidžiasi siekis suprasti, kaip vaizdas liudija ir perkuria praeitį, kokia vaizdinių medijų vieta istoriniuose tyrimuose, kaip tam tikri (at)vaizdai traktuoti praeityje.

Viena ryškiausių per visą rinkinį besidriekiančių gijų – vizualaus pasaulio ir jo suvokėjo, regimos kultūros ir žiūrovo santykio problema – apibendrinama savotišku rinkinio epilogu tapusioje diskusijoje–pokalbyje, aktualizuojančiame klausimą: kokia kiekvieno mūsų laikysena visur plytinčio vizualumo akivaizdoje?