Visos tavo spalvos. Tikromis patirtimis paremtas romanas + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Puiki knyga. Labai patiko.

Labai patiko. Ieškosiu kito šios autorės romano.

Nuostabi knyga, nuo pirmų puslapių įtraukė

Labai patiko, rekomenduoju!

Labai patiko! Rekomenduoju!

Jau antras šios autorės romanas labai maloniai nustebina. Knyga verta skaityti ir antrą kartą.

Knyga įdomi gyvenimiška

Labai puiki knyga! Rekomenduoju perskaityti visoms mamoms,kad atrastų dalelę savęs ir prisimintų,kad žemė vistiek sukas tapus mama.

Labai patiko knyga.

Nežinau, kam reikėjo tokį saldų rožinį viršelį daryti, ir anotacija kaip eilinio romano, kurį tuoj pamirši? O viduj tokia brandi, jautri istorija, apie kurią dar ilgai galvojau. Priminė J. Picoult stilių. Žodžiu, labai patiko.

Patiko. Jautri istorija.

Lengvai susikaite, patiko! ❤️

Labai patiko. Greit susikaite ir taip gyvenimiskai aprašyta.

Knyga pilna įvairių emocijų - kartais juokiesi, kartais susigraudini, bet visada ji sugeba tave priversti susimąstyti apie tai, kas iš tiesų yra vertinga.

Šįmet kaip niekada tęsiu pažintis su naujais rašytojais. Pranokau visus savo lūkesčius skaityti daugiau lietuvių autorių! Galiu pasakyti, kad Ina Les pavergė mano širdį nuoširdumu bei knygos aktualumu! Perskaičiau per dieną! Į lengvo meilės romano rūbą įpinta sudėtinga tema. Monika vieniša mama auginanti sūnų, kuris turi autizmą. Monika stiprus ir ryškus personažas, bet kartais noras stengtis ir padėti, užgožia tai, kas iš tikrųjų naudinga. Su ja viskas gerai, knygoje ji auga ir keičiasi. Meilės trikampio linija man patiko, nors abiejų vyrų ketinimai atrodė neaiškūs! Pokalbiai gyvi ir natūralūs! Akis pavarčiau gal kartą, bet tikrai nežymiai… Autorė pagailėjo skaitytojo, subalansavo neteisybės ir optimizmo dozes taip, kad skaitant knygą neplyštų širdis! Toks tikras liūdesys aplanko skaitant, bet laimės ir džiaugsmo viltis išlieka visoke knygoje. Viskas bus gerai! Rekomenduoju visiems!

Nereali knyga. Ir juokiausi ir verkiau. Labai itraukianti.

Labai gera knyga,verta kiekvienai mamai paskaityti

Nuostabi knyga! Skaitydama “mačiau” filmą, kartu patyriau labai daug įvairių jausmų, verkiau ir džiaugiausi, pykau ir šypsojausi. Verta perskaityti! Ačiū autorei - lauksiu naujų knygų!

📖Ina yra DEIMANTAS, žibantis Lietuvos rašytojų padangėje. Kam skaityti Colleen Hoover, kai turime tokią nuostabią rašytoją visai čia pat! Nepakartojama, įtraukianti ir kerinti knyga apie mamą, kuri visomis išgalėmis bando palengvinti autistiško sūnaus gyvenimą bei tėvą, kuris kartą suklydęs, bando išpirkti savo kaltę. Sužavėjo tai, kad knygoje yra dvi linijos: asmeninių santykių ir bendravimo sunkumų patiriančio berniuko, tačiau jos taip puikiai derėjo ir susijungė! Knyga atveria opias mūsų visuomenės žaizdas ir vis dar egzistuojančias stigmas į „nepatogius“ ir „kitokius“ vaikučius, kuriais, mano akimis žiūrint, reikia žavėtis. Scena vaistinėje privertė mane raudoti... joje tiek daug visko telpa... Istorija parodo, kad blogais išgyvenimais, taip pat, kaip ir gerais, būtina dalintis. Tikrai drąsiai galiu teigti, kad knyga verta ekranizacijos – joje rasite visko. Labai traukė pagrindinių veikėjų portretai, brandūs jų poelgiai🩷 Vienu žodžiu – žemai lenkiu galvą prieš tokius įstabius rašytojus, kaip Ina – ir istorijoje nereikėjo jokių subtilybių, perdėtų nūdienos aktualijų. Viskas plauke plaukė... Skaičiau, grožėjausi ir žavėjausi🩷 Tokią knygą turi perskaityti kiekvienas ir aš tikrai pasistengsiu, kad bent vienas mano sekėjas ją gautų dovanų... REKOMENDUOJU, REKOMENDUOJU ir dar kartą REKOMENDUOJU 🩷

Monika išsiskyrusi augina autistišką sūnų. Kartą savaitėje jį prižiūri jo tėtis. Netikėtai Adomas pasako Monikai, kad ves savo merginą Austėją. Tą pačią dieną jos draugas Rimantas prisipažįsta meile. Kaip seksis Monikai tvarkytis ne tik su problematišku sūnumi, bet ir savo širdies reikalais? Šioje knygoje tema autizmas. Labai džiaugiuosi, kad autorė parašė tokią rimtą ir naudingą knygą. Ta meilės linija knygoje man net nebebuvo įdomi, mane domino Monikos sūnelis Matas ir kaip jam seksis. Taigi kodėl? Na, nesu diagnozuotas oficialiai ir e-sveikatoje neturiu autizmo diagnozės, bet turiu visus autizmo simptomus. Knygoje buvo parašyta, kad Matukas krenta ant žemės ir klykia. O jeigu aš papasakočiau kaip aš klykdavau ir dar sukdavausi ratu aplink ant grindų... Užtai mane mušė... Gera buvo knygoje skaityti, kad Matukas gauna terapijas ir turi tokią supratingą mamą. Mano laikais to nebuvo. Teko apsimesti „normaliu“, kad išgyventi. Skaitant tikrai prisiminiau save vaikystėje. Kaip ir vaikystėje, taip ir dabar man reikalinga rutina ir nuspėjamumas. Gal dėl to ir skaitau meilės romanus, nes man reikia nuspėjamumo. Ir mane siutas ėmė ant tų veikėjų, kurie laikė autizmą tik „blogu elgesiu“. Vargšė Monika, ką jai kaip mamai teko iškęsti iš aplinkinių. Man šita knyga gerokai labiau patiko nei pirmoji autorės knygas, nes čia aprašomas rimtas dalykas ir tos meilės-seilės tampa antraplaniu dalyku. Sveikinu autorę, kad parašė knygą apie autistišką veikėją. Bet kiek pastebėjau tiek akademinėje literatūroje, tiek grožinėje visada vaikai aprašomi. O kur suaugusieji? Čia toks mano pastebėjimas. Knyga skaitėsi labai lengvai, skyriai neilgi. Labai džiaugiuosi, kad galėjau perskaityti šią įdomią ir jautrią knygą. Nors paskaičius atsiliepimus mačiau, kad daug ką sujaudino knyga, aš nebuvau sugraudintas, nes motinystė nėra ta tema kuri mane paliečia. Kaip jau minėjau prieš tai – man buvo įdomus pats Matuko gyvenimas ir kaip jis tvarkosi su pasauliu. Rekomenduoju knygą visoms mamoms, o ypač autizmą turinčių vaikų mamoms. Bei visiems kurie nori sužinoti apie autizmą daugiau.

Puiki knyga. Tikiu, kad bent daliai perskaičiusių, padės pakeisti savo nuomonę apie kitaip besielgiančius, kitaip pasaulį suvokiančius vaikus - autistus. Pakeis požiūrį į tėvus, auginančius autistiškus vaikus. Labai jautriai aprašyta istorija knygos pabaigoje.

Labai patiko! Knyga labai įtraukianti, kelianti visas emocijas : ir ašarą teko nubraukti, ir pasijuokti. Manau visos moterys gali atrasti kažkiek savęs knygoje, net jei ir neaugina vaikelio su specialiais poreikiais.

Kokia jauki kalėdinė istorija! Labai tiks, kas nori užsikrėsti Kalėdų nuotaika. Nors iš viršelio nepasakysi, išvis tikėjausi saldžios romantikos. Nors neauginu ypatingo vaiko, tiek daug tiesos radau sau, kaip mama... Ypač patiko tos dalys su psichologė.

Knyga patiko, lengvai skaitėsi.

Tai nebus saldus romanas apie meilės trikampį ar keturkampį. Lai Jūsų nesuklaidina saldus viršelis ar anotacija. Taip, bus čia meilės, bus aistrų, bet pagrindinis knygos akcentas - motinystė. Ir nors suprantu, kad pavadinimas nėra skirtas apibūdinti motinystę. Bet man ši knyga pirmiausia ir buvo apie visas motinystės spalvas. Sakoma, kad knyga patiks tiek, kiek joje atrasite savęs. Tai galiu drąsiai sakyti, kad ji man labai patiko !

Nuostabi, jautri istorija, palietusi iki širdies gelmių.

Pradėjau skaityti ir negaliu nepasakyti. Mano sesytė autistė. Tarp mūsų tik metų skirtumas ir kiek mes visko matėme šeimoje... Kiek aš iškentėjau dėl tėvų skiriamo dėmesio sesytei. Iki dabar lankausi pas psichologus, nors aš esu sveikoji. Bet man per ją trauma. Ligonis visada herojus? Ieškokime sergančiųjų ir klaupkimės jiems? Nereikia sutrikimų paversti banaliomis meilės istorijomis, tai yra pelnymasis iš ligos, o liūdniausia, kad rašytoja iki galo neperprato šios skausmingos temos, praslydo paviršiumi, pasinaudojo stereotipais. O dar tie juokai. Ne vietoje visiškai.

Nuostabi istorija.

Pervertinta. Tikėjausi žymiai rimčiau, o gavau pasakaitę.

NEGALĖJAU ATSITRAUKT IKI PASKUTINIO PUSLAPIO. TIEK VERKIAU, NE TAS ŽODIS… O ESU TIKRAI SUNKIAI SUGRAUDINAMA SKAITYDAMA KNYGAS. ČIA AŠ VISIŠKAI SUSKYDAU. TOBULA KNYGA, TOBULA ISTORIJA, NORĖČIAU PASAKYT TIEK DAUG, BET IKI ŠIOL AŠAROS GNIAUŽIA GERKLĘ. VIENA NUOSTABIAUSIŲ SKAITYTŲ ISTORIJŲ. MATYTI KAIP IŠAUGO ŠI ISTORIJA NUO PIRMŲ BANDYMŲ, KAIP DAR STIPRIAU JI PALIEČIA IR SUŽAVI, TIESIOG ESU APKERĖTA ❤️ ŽINAU, AUTORĖS ISTORIJOS NUOSTABIOS, BET KAD JOS SU KIEKVIENA KNYGA TIK BUS GERESNĖS - MALONIAI STEBINO ❤️ AČIŪ AUTOREI UŽ TĄ EMOCIJĄ, KAI NET PASIBAIGUS KNYGAI VIS DAR PRISIMENU IR GRAUDINUOS ❤️ IR AŠ REKOMENDUOJU PERSKAITYT ŠIĄ KNYGĄ VISOMS MAMOMS IR NE TIK AUGINANČIOMS SPECIALIŲ POREIKIŲ TURINČIUS VAIKUS. VISOMS MOTERIMS IR VYRAMS, KURIŲ POŽIŪRIS TIK ATSKLEIDŽIA JŲ BAIMES IR RODO NENORĄ KEISTI STIGMA PASIDARIUSIĄ NUOMONĘ. VISIEMS TIEMS, KAS SUSIDURIA SU TUO IR RENKASI NEPRIIMTI, BET TIK KRITIKUOTI IR TEISTI, GĖDYTIS. ATVERS NE TIK AKIS, BET IR ŠIRDIS.

Skaičiau pati ir savo 90 m. močiutei daviau, kadangi labai daug skaito. Negaliu nepasidalinti jos atsiliepimu: ”Jei autorė pati nepatyrė to, ką aprašė, tai čia talentas. Verkiau ir patikėjau, lyg pati būčiau išgyvenus viską. O aš juk niekada neverkiu!” Tobulas romanas, puikiai išlaikyta pusiausvyra tarp sunkių patyrimų, humoro bei aistros.

Vienareikšmiškai viena geriausių perskaitytų knygų! Kaip stipriai ji palietė, kaip taikliai aprašyti autistiško vaiko mamos išgyvenimai, kaip gerai pateikti šeimos santykiai, išgyvenimai problemos. Manau, tai knyga visiems ir apie visus. Kiekvienas joje ras ką sau pritaikyti. Ji turėtų būti TOP1 :) Nuoširdi rekomendacija visiems ir lauksime daugiau autorės knygų :)

Knyga, kuri sujaudina iki širdies gelmių Su Inos kūryba susipažinau pernai, skaitydama "Paskutinis pavasaris". Knyga patiko, todėl nekantriai laukiau šios. Esu sužavėta, kaip autorė "paaugo". Kūrinys "plaukė" palengva, tarsi džiazo melodija. Puikiai atskleistos veikėjų spalvos. Man, kaip dviejų berniukų mamai, surezonavo "mamiškos" temos. Kartu su pagrindine heroje išgyvenau, dėl visuomenės apatijos, drauge liūdėjau, džiaugiausi ir mylėjau. Ačiū, Ina, tavo talento dėka, panirau į knygą 100%

Norit tikėkit, norit – ne, tačiau turime lietuviškąją C. Hoover;) Manyčiau, net n sykių geriau!

Tai antra autorės knyga, kurią perskaičiau. Ši autorė sužavi aiškiai aprašomais jausmais, labai tiksliai aprašo aplinką. Rodos pats ten būtum. Ši knyga sužavėjo skirtingais veikėjais, kurie atspindi skirtingus požiūrius į tą pačią situaciją. Labai žaviuosi, aprašytais autistiškos šeimos iššūkiais, kurie priverčua susimąstyti. Tiesą sakant, po knygos jaučiu dar didesnę pagarbą šeimom auginančioms ypatingus vaikus. Linkiu autorei nesustoti ir į savo romanus ir toliau įtraukti opias visuomenės problemas. Laukiu sekančios knygos :)

Suvalgiau knygą kaip saldainį. Niam niam. Baigėsi taip kaip širdis troško ir linkėjo. Dėkoju autorei už patirtą tikrą biblioterapiją.