Knyga Visi laiškai žirafos

8 700 55775

Pagalbos centras

Perskaitei? Parduok knygą! Rašytojams: išleisk knygą! Dirbk pas mus Knygos.lt knygynai

Krepšelis tuščias
Peržiūrėti krepšelį »

Uždaryti

Apmokėti Tęsti apsipirkimą

Būkite pirmieji! Užsisakykite naujienlaiškį ir sužinokite apie knygų akcijas pirmieji! MEGA išpardavimas! Darbo kalendoriai iki 1.5 €! Rekomenduojame! Leidyklos BALTO knygos

Siunčiame į visą pasaulį!
Pigus pristatymas į užsienį ›

Nemokamas pristatymas LT
Nuo 26 € arba atsiimant pas mus ›

Gauk per 1 valandą!
Atsiimant Kaune, Brastos g. 13 ›

Apmokėjimas pristačius
Visi apmokėjimo būdai ›

BLITZ AKCIJA!

00 dien.

00 val.

00 min.

00 sek.

−50 %

Stouneris

Kaina internetu:
7,49 €

Kaina paskirstymo punkte: 14,99 € ?
Sutaupai: 7,50 € (50%)

Nepraleiskite galimybės

Prekių kiekis ribotas.

Visi laiškai žirafos
Skaityti ištrauką	dar niekas neįvertino šios prekės. Rašyti atsiliepimą Uždaryti [x]
		Išparduota.
	Autoriai: Kęstutis Navakas, Akvilė Žilionytė
	Leidėjas: Vaga Išleista: 2012 Puslapiai: 148 ISBN: 9785415022243 Versijos kodas: PT. Formatas: 14 x 21 cm, minkšti viršeliai Kalba: Lietuvių	Turi egzempliorių? Parduok! Įrašykite savo el. paštą ir sužinokite kada turėsime: Šis el. pašto adresas bus naudojamas tik pranešti apie šios prekės atsiradimą ir bus saugomas iki nurodyto pranešimo išsiuntimo, bet ne ilgiau kaip 2 metus. Per paskutines 7 dienas domėjosi: 8 lankytojai

Aprašymas

Šis susirašinėtojų duetas atveria langus iš šachmatų bokštų ir žvelgia į Salvadoro Dalí peizažą. Tada iš degančios žirafos atsidaro stalčius, mes iškišame iš jo savo ilgus kaklus ir netikime. Netikime, kad esame sapne, kuris ne tik gražesnis, bet ir tikresnis už „tikrovę“. Tačiau tiedu čiulbuonėliai mus nejučia įtikina. O tada viskas įmanoma…
Laimantas Jonušys

Jei išdrįstum teigti, kad prozoje kas nors negalima ar neįmanoma, nes neleidžia kanonas, - dantis atšiptum jau į pirmąsias knygos žirafas, t. y. tekstus - laiškus. Nes šios žirafos pramuša bet kokio neįmanomumo lubas. Fantastiškos daiktų ir nusistovėjusios pasaulio tvarkos transformacijos, kai absoliučiai viskas gali virsti kuo nori, kas tau net į galvą nešautų (ypač jei galva pripažįsta tik normą ir įprastus parametrus), – čia vyksta kiekviename teksto kvadratiniame centimetre. Ganykis sau į sveikatą pilna burna! Šios knygos nė už ką neįgrūsi į Prokrusto lovą ir nepasakysi: gulėk ramiai, nors dėl jos žanrinės apibrėžties – laiškai – tarsi ir jokio vargo... Iš anksto džiaugiuosi už skaitytojus ir iš anksto nepavydžiu kritikams.
Danutė Kalinauskaitė

Siurrealizmo literatūroje apskritai ne tiek ir daug, o čia dar prisipažįstama, kad „literatūra mane domino tik kaip piešimo, tapymo objektas“ (A. Ž.), arba kad „savo noveles aš vadinu sapnais“ (K. N.). Autoriai du; laikraštyje jie atrodė skirtingi, bet dabar, knygoje – stulbinančiai panašūs. Dailės ir kino rakursus jie sujungia daug organiškiau, negu sąmoningi „sintetinių menų“ ideologai. Abu kalbasi apie aktualius dalykus, apsvarsto šiandienos kultūrinius identitetus ir mentalitetus, tik jų kalba – nelaikraštinė, vargu ar įkertama mulkiui „tiesos vartotojui“, nepasiruošusiam skaitymui kaip tapybai ar sapnavimui.
Apie ką knyga? Gal tai estetikos vadovėlis (pravartus net ir po kelių aukštųjų), o gal asmeninė dialogo istorija, kaip išgyventi sudešrelėjusiame pasaulyje. Tai rašymas ir to rašymo aiškinimas iš karto, be privalomojo žanro žabtų ir be teorijos nelaisvės.
Giedrė Kazlauskaitė

Atsiliepimai

Parašykite savo atsiliepimą

Jau skaitėte? Pasidalinkite savo mintimis apie šią knygą.

Rašyti atsiliepimą

vartotojų atsiliepimai

Milena

Kuo labiau artėjo knygos pabaiga, tuo sunkesniu klausimu tapo "kaip (apie) ją perduoti kitiems?". Kaip pertransliuoti visą tą energiją, kuri įtraukia skaitytoją su kiekvienu laišku ristis kūlversčiais, t.y. žirafas tokias, kokios jos yra - netaisyklingos ir atrodo iš vis neturinčios teisės egzistuoti gamtoje? Knygą norėjosi braukyti ir žymėtis pieštuku, cituoti, ištransluoti, kad visi žinotų, kad visi ją paimtų į rankas ir šiek tiek pažaistų.

Šie Kęstučio Navako ir Akvilės Žilionytės laiškai buvo spausdinami Šiaurės Atėnuose ir tik vėliau nugulė į knygą, kurioje kartas nuo karto dingsta ribos tarp sakinių, viena su kita persipina emocijos, o jei kokioj pastraipoj vonioj guli Morrisonas su aukštakulniais ar svajonių jaunikiu tampa pienininko sūnus - irgi nestebina. Knyga interaktyvi - įpinta daug literatūroje reikšmingų pavardžių (Joysas, Nabakovas, Cortazaras ir t.t.) , šmėsteli keli dainų pavadinimai (kaip tarkim, Fleet Foxes - White Winter Hymnal, kuri visai atsitiktinai buvo mano skambučio melodija) ir kitų jau kažkur matytų, bet iki galo neištirtų daiktų, reiškinių, frazių.

Manau, kad nėra bendro apibūdinimo ar aprašymo, kurį pateiktų kiekvienas, perskaitęs knygą. Dažniausiai laiškai neturi siužeto, tačiau turi emocijas ir įvykių nuotrupas, kurios vertinamos arba kritine literatūrine akimi, arba asmeniniu patyrimu. Antruoju atveju skaitytojas pats renkasi laiško prasmę sau.

Ir keletas iliustracinių citatų pabaigai:

"Voniose svarbūs du dalykai. Pirmas: vonia yra saugi. Net jei į ją kas įeis, kad pripiltų tau ten makaronų, sudėtingesni kontaktai čia sunkiai tikėtini. Nešaus į nugarą, veikiau ją nutrins. Įlipti į vonią - tai kaip išjungti mobilųjį. Tampi trumpam nepasiekiamas. Be to, vonia saugo gaisro ar žemės drebėjimo atveju, gyvendama akvariume tokių garantijų neturėtum." Kęstutis

"Kaip man išsirinkti iš galvos klausimą. Kaip čiaudi Jonynas? - kodėl išrinkau iš galvos tau tokį klausimą, o kiti tau tokio iš galvos neišrinko. Aš amžinai išsirenku ne tokį klausimą. Mano svajonė didžiausia (išsipildžiusi šimtą kartų) - stovėti žmonių vidury ir klausti, o po šito jie radijo signalais čiaudi, sirenom kosti.

Pavyzdžiui, mokykloje stovėjau bendraklasių vidury ir klausiausi pasakojimo, kaip Agnė vakar aštuonias valandas turėjo darinėti grybus, ir aš klausiu - įdomu buvo? O ji - atseit aš visada paklausiu taip, kad ji pati durniausia atrodo. Vėliau pusseserė išmokė sakyti - o tu pavydi man? - tai kurį laiką man paklausus ir žmonėms įsiutus dėl klausimo sakydavau - o tu pavydi man, kad paklausiau?" Akvilė

"Kai pranoksi Žemaitę, ji apsivers kape ir iškiš abi kojas padais į viršų, galėsi kutenti, ką dabar ir darai." Kęstutis