Visagalė tradicija: Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ iliustracijos ir vaizdinis kanonas (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Aprašymas

„Visagalė tradicija: Kristijono Donelaičio poemos Metai iliustracijos ir vaizdinis kanonas / An Omnipotent Tradition: The Illustrations and the Visual Canon of Kristijonas Donelaitis's Poem Metai" su Pauliaus V. Subačiaus pratarme.

2014 metais minėdami Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines iš naujo skaitome jo svarbiausio veikalo, poemos "Metai" tekstą, stengdamiesi suprasti, kaip jį skaitė mūsų pirmtakai. Vienas parankių būdų tai daryti – nagrinėti teksto įvaizdinimą, jo medžiaginę raišką, arba bibliografinį kodą, kuris atspindi konkretaus leidimo statusą amžininkų akyse, prasmes, kurias poemai teikė teksto leidėjai, rinkę popierių, šriftą, užsakę iliustracijas, maketą, nustatę tiražą ir kainą, t. y. numatę leidinio plitimo sąlygas ir adresatą.

Kristijono Donelaičio poema "Metai", parašyta apie 1765–1775 metus, pirmą kartą išleista 1818 metais, nuo XIX amžiaus pabaigos yra laikoma gyvuoju nacionalinės klasikos paminklu.
Poemos reikšmė ypač išaugo XX amžiaus pradžioje lietuvių tautai susirūpinus savosios klasikos ištekliais. Tačiau klasikos paminklui derantis bibliografinis pavidalas "Metams" suteiktas tik XX amžiaus viduryje: 1940 metais išleistas pirmasis (Juozo Ambrazevičiaus ir Vytauto Kazimiero Jonyno), vėliau ir dar keli prabangiai apipavidalinti poemos leidimai. Su 1940 metais gimusiu bibliografiniu kodu glaudžiai susijęs "Metų" skaitymo kanonas pradėtas kvestionuoti tik tada, kai poema peržengė SSRS ir socialistinio bloko sienas erdvėje (švedų leidimas), o vėliau ir laike (Petro Repšio iliustracijos).
Studijos "Visagalė tradicija" tikslas – pasekti vyraujančio "Metų" bibliografinio kodo atsiradimą, aptarti, kokiu būdu jis įgijo kanono galią, kaip šis kanonas veikė poemos skaitymą ir tolesnį jos įvaizdinimą, apčiuopti kanono irimo simptomus, – atskleisti svarbiausias šio proceso manifestacijas.