Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos posėdžių protokolai, arba aktai, jau du šimtus metų istoriografijoje gerai žinomas ir uoliai naudojamas Bažnyčios istorijos šaltinis. Lietuvių mokslininkams Vilniaus kapitulos lobiai atsivėrė tik tada, kai pačios kapitulos, kaip institucijos, Vilniuje nebeliko, t. y. sovietams okupavus Lietuvą, ėmusis represijų prieš Bažnyčią ir dvasininkus, galop nacionalizavus ir Vilniaus katedrą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 m. rudenį, Vilniaus kapitulos a…
Puiki knyga besidomintiems istorija. Išsamios rodyklės ir kiti paaiškinimai.
Puiki knyga besidomintiems istorija. Išsamios rodyklės ir kiti paaiškinimai.
Aprašymas
Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos posėdžių protokolai, arba aktai, jau du šimtus metų istoriografijoje gerai žinomas ir uoliai naudojamas Bažnyčios istorijos šaltinis. Lietuvių mokslininkams Vilniaus kapitulos lobiai atsivėrė tik tada, kai pačios kapitulos, kaip institucijos, Vilniuje nebeliko, t. y. sovietams okupavus Lietuvą, ėmusis represijų prieš Bažnyčią ir dvasininkus, galop nacionalizavus ir Vilniaus katedrą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 m. rudenį, Vilniaus kapitulos archyvas, kaip ir Katedros lobynas, dėl saugumo buvo užmūrytas bažnyčios sienose ir surastas tik 1956 m. (lobynas apskritai – 1985 m.). Rastieji dokumentai dabar saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Knygoje publikuojama seniausio rankraštinio tomo medžiaga, apimanti 1502–1533 m. ir surašyta itin sunkiai paskaitoma gotikinio kursyvo atmaina, kurią XIX a. istorikas Michałas Balińskis yra lakiai pavadinęs „hieroglifais". Publikacija vainikuoja kelių istorikų kartų pastangas padaryti šį reikšmingą Lietuvos ir Bažnyčios istorijos šaltinį prieinamą profesionaliems tyrėjams ir gimtosios istorijos mylėtojams.
Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos posėdžių protokolai, arba aktai, jau du šimtus metų istoriografijoje gerai žinomas ir uoliai naudojamas Bažnyčios istorijos šaltinis. Lietuvių mokslininkams Vilniaus kapitulos lobiai atsivėrė tik tada, kai pačios kapitulos, kaip institucijos, Vilniuje nebeliko, t. y. sovietams okupavus Lietuvą, ėmusis represijų prieš Bažnyčią ir dvasininkus, galop nacionalizavus ir Vilniaus katedrą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 m. rudenį, Vilniaus kapitulos archyvas, kaip ir Katedros lobynas, dėl saugumo buvo užmūrytas bažnyčios sienose ir surastas tik 1956 m. (lobynas apskritai – 1985 m.). Rastieji dokumentai dabar saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Knygoje publikuojama seniausio rankraštinio tomo medžiaga, apimanti 1502–1533 m. ir surašyta itin sunkiai paskaitoma gotikinio kursyvo atmaina, kurią XIX a. istorikas Michałas Balińskis yra lakiai pavadinęs „hieroglifais". Publikacija vainikuoja kelių istorikų kartų pastangas padaryti šį reikšmingą Lietuvos ir Bažnyčios istorijos šaltinį prieinamą profesionaliems tyrėjams ir gimtosios istorijos mylėtojams.
Atsiliepimai
Daiva M.
2018-11-03
Puiki knyga besidomintiems istorija. Išsamios rodyklės ir kiti paaiškinimai.
Tai knyga, kurią parduoda privatus žmogus. Kai apmokėsite užsakymą, jį per 7 d. išsiųs knygos pardavėjas . Jei to pardavėjas nepadarys laiku, pinigai jums bus grąžinti automatiškai.
Šios knygos būklė nėra įvertinta knygos.lt ekspertų, todėl visa atsakomybė už nurodytą knygos kokybę priklauso pardavėjui.
Atsiliepimai
-
-
Daiva M.
-
2018-11-03
Rodyti daugiauPuiki knyga besidomintiems istorija. Išsamios rodyklės ir kiti paaiškinimai.