Atsiliepimai
Aprašymas
Metai bėga, virsta amžiais, ir toks trumpas atrodo laikas – nuo vakar iki šiandien. Bet šičia tik momentas, gal sekundė, gal dvi kaip juodu stovi vienas priešais kitą, o tai atrodo amžinybė. Kiekvienas su savo našta, kiekvienas su savo kerštu, kiekvienas spaudžiamas savo gėdos, gnybiamas savo kaltės...
„Vilius Karalius“ – reikšmingiausias rašytojos romanas, kurtas dvidešimt metų. Tai kelių kartų stiprios giminės nuopuolių ir kilimų, nykimo ir prisikėlimo istorija, kurią rašo pagrindiniai herojai: Vilius Karalius ir jį supančios moterys.
Aiškiai juntamoje laiko tėkmėje kiekvieno jų gyvenimai skleidžiasi kaip atskira ir vienkartinė istorija, tarsi teigiant, kad kiekvienas yra karalius, galintis būti, apsispręsti, pasirinkti.
Apie autorę
Ieva Simonaitytė – lietuvių literatūros klasikė, išskirtinio kelio ir balso rašytoja, paskutinė ryški Mažosios Lietuvos kultūrininkė, nykstančios lietuvininkų genties likimo liudytoja.
Ieva Simonaitytė gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje. Rašytoja negalėjo lankyti mokyklos, mat penkerių metų susirgo kaulų džiova. Tačiau skaityti ir rašyti mergaitę išmokė motina, tad ji ir skaitė Bibliją, maldaknyges, giesmynus, kalendorius. Būdama silpnos sveikatos turėjo dirbti – ganė svetimas žąsis, prižiūrėjo vaikus. Vėliau Ieva Simonaitytė įsidarbino siuvėja.
1921 m. rašytoja persikėlė į Klaipėdą, kur baigė mašinraščio ir stenografijos kursus. Dirbo Lietuvos konsulate, „Ryto“ spaustuvėje korektore, „Prūsų Lietuvių balso“ redakcijoje, Seimelio raštinėje mašininke ir vertėja. Ten gyvendama pamažu įsitraukė į lietuvišką veiklą: dirbo Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje „Eglė“, bendradarbiavo Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje.
Rašytojos polinkis į kūrybą išryškėjo gana anksti. Pirmieji kūrinėliai buvo spausdinami Mažosios Lietuvos laikraščiuose, o Ievos Simonaitytės vardas tapo žinomas 1935 m. parašius romaną „Aukštujų Šimonių likimas“, už kurį autorė buvo apdovanota Lietuvos valstybine literatūros premija. Nuo 1936 m. rašytoja atsidėjo tik literatūrai. „Vilius Karalius“ – vienas žymiausių autorės darbų.
Ieva Simonaitytė mirė 1978 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje.
„Juk žmogus lieka vis tiek mįslingas kitam žmogui“.
Kiti šios knygos leidimai:
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Armandas.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Dalius.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Girinukė.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Erika..
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Jonina.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Knygoss.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Julita.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Aistė B.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Daumantas.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Linelis.
Metai bėga, virsta amžiais, ir toks trumpas atrodo laikas – nuo vakar iki šiandien. Bet šičia tik momentas, gal sekundė, gal dvi kaip juodu stovi vienas priešais kitą, o tai atrodo amžinybė. Kiekvienas su savo našta, kiekvienas su savo kerštu, kiekvienas spaudžiamas savo gėdos, gnybiamas savo kaltės...
„Vilius Karalius“ – reikšmingiausias rašytojos romanas, kurtas dvidešimt metų. Tai kelių kartų stiprios giminės nuopuolių ir kilimų, nykimo ir prisikėlimo istorija, kurią rašo pagrindiniai herojai: Vilius Karalius ir jį supančios moterys.
Aiškiai juntamoje laiko tėkmėje kiekvieno jų gyvenimai skleidžiasi kaip atskira ir vienkartinė istorija, tarsi teigiant, kad kiekvienas yra karalius, galintis būti, apsispręsti, pasirinkti.
Apie autorę
Ieva Simonaitytė – lietuvių literatūros klasikė, išskirtinio kelio ir balso rašytoja, paskutinė ryški Mažosios Lietuvos kultūrininkė, nykstančios lietuvininkų genties likimo liudytoja.
Ieva Simonaitytė gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje. Rašytoja negalėjo lankyti mokyklos, mat penkerių metų susirgo kaulų džiova. Tačiau skaityti ir rašyti mergaitę išmokė motina, tad ji ir skaitė Bibliją, maldaknyges, giesmynus, kalendorius. Būdama silpnos sveikatos turėjo dirbti – ganė svetimas žąsis, prižiūrėjo vaikus. Vėliau Ieva Simonaitytė įsidarbino siuvėja.
1921 m. rašytoja persikėlė į Klaipėdą, kur baigė mašinraščio ir stenografijos kursus. Dirbo Lietuvos konsulate, „Ryto“ spaustuvėje korektore, „Prūsų Lietuvių balso“ redakcijoje, Seimelio raštinėje mašininke ir vertėja. Ten gyvendama pamažu įsitraukė į lietuvišką veiklą: dirbo Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje „Eglė“, bendradarbiavo Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje.
Rašytojos polinkis į kūrybą išryškėjo gana anksti. Pirmieji kūrinėliai buvo spausdinami Mažosios Lietuvos laikraščiuose, o Ievos Simonaitytės vardas tapo žinomas 1935 m. parašius romaną „Aukštujų Šimonių likimas“, už kurį autorė buvo apdovanota Lietuvos valstybine literatūros premija. Nuo 1936 m. rašytoja atsidėjo tik literatūrai. „Vilius Karalius“ – vienas žymiausių autorės darbų.
Ieva Simonaitytė mirė 1978 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje.
„Juk žmogus lieka vis tiek mįslingas kitam žmogui“.
Atsiliepimai