Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Lietuvos vargonų istorijoje svarbų vaidmenį atliko Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokykla, datuojama XVIII a. antra puse–XIX a. pirma puse. Apie šimtmetį funkcionavusios mokyklos vargonai išsiskyrė originaliais vėlyvojo baroko bruožais ir stilistine konversija nuo baroko stiliaus vargonų (barokinis instrumentas ir barokinis prospektas) iki barokinio instrumento ir klasicistinio prospekto derinio. Iki XX a. pabaigos šis LDK vargonų statybos istorijos šimtmetis buvo tiriamas mažai ir nenuosekliai. Stilistiškai unikali Lietuvos vargondirbystės mokykla gana ilgai buvo analizuojama neatskiriamai nuo Karaliaučiaus vargonų meistrų palikimo, į ją buvo žvelgiama kaip į Karaliaučiaus vargondirbystės tradicijų marginalinę raišką mūsų šalies teritorijoje.

Ši monografija sumuoja daugiau kaip penkiolikos metų praktinės ir mokslinės veiklos rezultatus. Vargonų situacijos mūsų krašte apžvalga pradedama nuo pirmojo vargonų paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 1408 m. Nuosekliai aptariama kaimyninių kraštų tradicijų sklaida ir susisteminta archyvinė informacija apie XVI –XIX a. pirmoje pusėje Lietuvoje vargonus stačiusius meistrus. Nustačius Vilniaus vargondirbystės mokyklos formavimosi bei įsitvirtinimo aspektus, detaliai analizuojami šios mokyklos originalumo bruožai: vargonų prospekto sandaros, puošybos ir instrumento (dispozicijos, atskirų registrų ir pan.) savitumo klausimai. Knygoje pateikiama tipinių Vilniaus mokyklos vargonų prospektų klasifikacija, analizuojami VDA bibliotekos Senų ir retų spaudinių skyriuje saugomų autentiškų XVIII a. antros pusės vargonų projektai-eskizai. Pasitelkus hipotetinės prospektų ir instrumentų rekonstrukcijos argumentus, diskutuojama apie Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios ir Vilniaus arkikatedros vargonų autorystę.