Vanda (el. knyga) (skaityta knyga) | Anna Kaminska | knygos.lt

Aprašymas

Vanda. Legenda. Paslaptis.
„Žūsiu kalnuose“, – sakydavo ji. Taip ir atsitiko.
1992 metų gegužės 12 dieną Vanda Rutkevič dingo be žinios kopdama į Kančendžungos kalną Himalajuose. Tai būtų buvusi jos devinta virš aštuonių tūkstančių metrų siekianti viršūnė. Niekas nematė, kaip ji mirė, niekas neišgirdo jos paskutinio žodžio, niekas nerado jos kūno. Jos mirtį, kaip ir daugelį jos gyvenimo įvykių, šiandien gaubia paslaptis...
Vanda Rutkevič (1943–1992) – žymiausia lenkų himalajistė, aukščiausių Žemės viršukalnių nugalėtoja. Pirmoji moteris, įkopusi į K2 – sunkiausią iš jų. Pirmoji europietė, atsistojusi ant Everesto. Savo gyvenimą ir meilę paskyrė kalnams, kopė, organizavo ekspedicijas, puoselėjo moterų alpinizmo idėją. Labiau už viską vertino laisvę ir aukštus tikslus. Jau nuo vaikystės pasižymėjo žemaitišku užsispyrimu – kaipgi kitaip, juk gimė Žemaitijoje, Plungėje. Savo gimtinės Lietuvos niekada nepametė iš akiračio – palaikė ryšį su joje gyvenančiais giminaičiais, bendravo su lenkų alpinistais, ne kartą lankėsi Lietuvoje.
Buvęs Lietuvos alpinizmo prezidentas Vilius Šaduikis šiandien prisimena Vandą kaip žmogų, kuris paskatino lietuvių alpinistus ryžtis žygiui į Everestą. 1988 metais jis organizavo susitikimą su Vanda Rutkevič ir Ježiu Kukučka tuometinėje „Žinijos“ draugijoje. Kaip tik tada ji ir išsakė mintį, kad lietuvių alpinistai pribrendo veikti aukščiausiuose kalnuose. Ne vienas Lietuvos alpinizmo veteranas šiandien gali papasakoti įdomių įspūdžių iš savo susitikimų su Vanda – ir kalnuose, ir Lietuvoje. Kai 1981 metais Kaukaze kopdama į Elbrusą Vanda per nelaimingą atsitikimą susilaužė koją, tąkart gelbėjime dalyvavo ir mūsų alpinizmo legenda Dainius Makauskas (1939–1990).
Anna Kamińska su detektyvės įkarščiu ir reporterės įžvalgumu seka dar nežinomais Vandos Rutkevič pėdsakais. Iš dokumentų, nuotraukų ir niekada neskelbtų prisiminimų autorė mezga šį tą daugiau nei biografiją – tai nuostabi istorija apie neeilinę moterį, apie galynėjimąsi su silpnybėmis ir demonais, apie jėgų suteikiančią aistrą, apie paslaptis, taip ir likusias ten, aukštai...
„Žmones labiausiai erzina tai, jog rizikuojame gyvybe dėl kažko, kas atrodo absoliučiai nenaudinga, niekam nereikalinga. Bet gal to reikia tiems, kurie tai daro! Gal jiems tiesiog to reikia, kad gyventų.“ Vanda Rutkevič