- Išparduota
/images/books/1168753/1532526634_Ambrazaite_virselis_reklama-500x500.jpg)
- Autorius: Greta Ambrazaitė
- Leidėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
- Metai: 2018
- Puslapiai: 80
- ISBN: 9786094800375
- Formatas: 13 x 20 x 0,6 cm, minkšti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
TRAPŪS DAIKTAI: 2018 m. Lietuvos Metų poezijos knyga (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt
Atsiliepimai
Aprašymas
Gimiau 1993 metais Vilniuje. Gyvenau rajone, kuris panašusį apleistą kosminę stotį. Mokiausi Karoliniškių gimnazijoje. Baigusi filologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, įstojau į literatūros antropologijos ir kultūros magistrantūrą. Kartais eilėraščius įkurdinu tarp garsų, virstančių kog levál muzika.
Laikui bėgant nustojau rašyti dienoraštį, nors ir žinojau, kad nuotykiai nesibaigia. Nedingsta ir vidinis refleksas atliepti keistesnius dirgiklius. Eilėraščių rašymą paprastai lemia tas pats įsišaknijęs poreikis fiksuoti įspūdį, rinkti akimirkų nuorašus, neprarasti pastabumo spalvingai tikrovei ir vaizduotės kūriniams, nugirsti poteksčių obertonus, ieškoti vardų savųjų plokščių tektonikai. Kartais laiką norisi tirštinti, jei ir neproporcingai, intuityviai, jei ir negrabiomis rankomis rėminant visa persmelkiantį trapumą. Stengiuosi prisijaukinti daiktų dūzgesį, kol nepatvarios būsenos stingsta inkliuzuose.
- Kaina: 3,59 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Retta.
Pardavėjo reitingas: 100%
- Autorius: Greta Ambrazaitė
- Leidėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
- Metai: 2018
- Puslapiai: 80
- ISBN: 9786094800375
- Formatas: 13 x 20 x 0,6 cm, minkšti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Gimiau 1993 metais Vilniuje. Gyvenau rajone, kuris panašusį apleistą kosminę stotį. Mokiausi Karoliniškių gimnazijoje. Baigusi filologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, įstojau į literatūros antropologijos ir kultūros magistrantūrą. Kartais eilėraščius įkurdinu tarp garsų, virstančių kog levál muzika.
Laikui bėgant nustojau rašyti dienoraštį, nors ir žinojau, kad nuotykiai nesibaigia. Nedingsta ir vidinis refleksas atliepti keistesnius dirgiklius. Eilėraščių rašymą paprastai lemia tas pats įsišaknijęs poreikis fiksuoti įspūdį, rinkti akimirkų nuorašus, neprarasti pastabumo spalvingai tikrovei ir vaizduotės kūriniams, nugirsti poteksčių obertonus, ieškoti vardų savųjų plokščių tektonikai. Kartais laiką norisi tirštinti, jei ir neproporcingai, intuityviai, jei ir negrabiomis rankomis rėminant visa persmelkiantį trapumą. Stengiuosi prisijaukinti daiktų dūzgesį, kol nepatvarios būsenos stingsta inkliuzuose.
Atsiliepimai