Atsiliepimai
Aprašymas
Sukūręs savo asociatyvų, metaforišką meninės kūrybos stilių, J.Daniliauskas pastaraisiais dešimtmečiais tapo reikšminga lietuvių tapybos mokyklos figūra, gaivinančia technologinės informacinės civilizacijos į nebūtį stumiamos patriarchalinės Lietuvos viziją. Atsisukimas į gyvybingas liaudies kultūros ir meno tradicijos versmes netrukdė jam tapti šiuolaikišku įvairius klasikinio modernizmo laimėjimus perėmusiu tapytoju - tai regime jo drobių kompoziciniuose, spalviniuose ir plastiniuose sprendimuose. J.Daniliausko kūryba yra viena ryškiausių lietuviškumo manifestacijų mūsų dailėje, kadangi drobės yra persmelktos kūrėjo vaizduotę užvaldančių tautiškumo idėjų; čia nuolatos primenama apie tėvų ir protėvių žemę, gimtinės kraštovaizdžius, juose gyvenančius padarus, gyvenimo būdo dvasią, papročius. Tai iš tikrųjų vienas paskutiniųjų nykstančios patriarchalinės Lietuvos dainių, o kartu ir mūsų tapybos klasikų, kurio meninių vaizdinių sistema jau beveik keturis dešimtmečius menkai keičiasi.
Sukūręs savo asociatyvų, metaforišką meninės kūrybos stilių, J.Daniliauskas pastaraisiais dešimtmečiais tapo reikšminga lietuvių tapybos mokyklos figūra, gaivinančia technologinės informacinės civilizacijos į nebūtį stumiamos patriarchalinės Lietuvos viziją. Atsisukimas į gyvybingas liaudies kultūros ir meno tradicijos versmes netrukdė jam tapti šiuolaikišku įvairius klasikinio modernizmo laimėjimus perėmusiu tapytoju - tai regime jo drobių kompoziciniuose, spalviniuose ir plastiniuose sprendimuose. J.Daniliausko kūryba yra viena ryškiausių lietuviškumo manifestacijų mūsų dailėje, kadangi drobės yra persmelktos kūrėjo vaizduotę užvaldančių tautiškumo idėjų; čia nuolatos primenama apie tėvų ir protėvių žemę, gimtinės kraštovaizdžius, juose gyvenančius padarus, gyvenimo būdo dvasią, papročius. Tai iš tikrųjų vienas paskutiniųjų nykstančios patriarchalinės Lietuvos dainių, o kartu ir mūsų tapybos klasikų, kurio meninių vaizdinių sistema jau beveik keturis dešimtmečius menkai keičiasi.
Atsiliepimai