- Išparduota
/images/books/1011259/1462889612_img0003-001.jpg)
- Autorius: Vytautas Bubnys
- Leidėjas: Alma littera
- Metai: 2007
- Puslapiai: 247
- ISBN: 9789955244417
- Formatas: 14,7 x 24,5 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Atsiliepimai
Aprašymas
Vienas iškiliausių lietuvių prozos meistrų, daugelio literatūros premijų laureatas Vytautas Bubnys naujajame romane giliai įsismelkia į šių dienų mūsų visuomenėje išaugusias įtampas, psichologiškai motyvuotai analizuoja susvetimėjimą, nesusikalbėjimą šeimose, atskleidžia savo herojų lemtingus žingsnius.
Kokia tik automagistrale bevažiuoju į Lietuvą, akys užgriebia pirmaisiais nepriklausomybės metais sparčiai dygusius ir kaipmat mirusius pastatus. Be langų jie, be durų, vėjų nuplėšytais stogais, apirusiom sienom arba jau virtę nuodėgulių, plytų krūvom. Ir štai aš įsidrąsinęs pasikasiau po viena tokia vaiduokliška „Kelio karčema“, iššniukštinėjau visas jos pakampes, tada susišaukiau į šio statinio pamatus dideles viltis ir gaižų pyktį liejusius žmones (net ir iš ano pasaulio!), išklausiau juos ir pašiurpau. Kodėl?
Atsakymas ir pamąstymai – romane.
- Kaina: 12,99 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Sonata1987.
Pardavėjo reitingas: 100%
- Kaina: 15,27 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Dalius.
Pardavėjo reitingas: 92%
- Kaina: 15,39 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Gelmina.
Pardavėjo reitingas: 96%
- Autorius: Vytautas Bubnys
- Leidėjas: Alma littera
- Metai: 2007
- Puslapiai: 247
- ISBN: 9789955244417
- Formatas: 14,7 x 24,5 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Vienas iškiliausių lietuvių prozos meistrų, daugelio literatūros premijų laureatas Vytautas Bubnys naujajame romane giliai įsismelkia į šių dienų mūsų visuomenėje išaugusias įtampas, psichologiškai motyvuotai analizuoja susvetimėjimą, nesusikalbėjimą šeimose, atskleidžia savo herojų lemtingus žingsnius.
Kokia tik automagistrale bevažiuoju į Lietuvą, akys užgriebia pirmaisiais nepriklausomybės metais sparčiai dygusius ir kaipmat mirusius pastatus. Be langų jie, be durų, vėjų nuplėšytais stogais, apirusiom sienom arba jau virtę nuodėgulių, plytų krūvom. Ir štai aš įsidrąsinęs pasikasiau po viena tokia vaiduokliška „Kelio karčema“, iššniukštinėjau visas jos pakampes, tada susišaukiau į šio statinio pamatus dideles viltis ir gaižų pyktį liejusius žmones (net ir iš ano pasaulio!), išklausiau juos ir pašiurpau. Kodėl?
Atsakymas ir pamąstymai – romane.
Atsiliepimai