Stouneris

Gili, sukrečianti knyga, priverčianti sustoti, pamąstyti, įtraukianti...

Atsiliepimai geresni nei knyga, patiko, bet nesukrėtė, o to tikėjaus girdėdama žmonių ūbavimą ištarus knygos pavadinimą.

„Stouneris“ - viena tų knygų, kurią gali skaityti visi. Tiek intelektualūs skaitytojai, mėgstantys tikrai meniškai parašytas knygas, tiek tie, kurie linkę skaityti lengvo... Rodyti daugiau >

„Stouneris“ - viena tų knygų, kurią gali skaityti visi. Tiek intelektualūs skaitytojai, mėgstantys tikrai meniškai parašytas knygas, tiek tie, kurie linkę skaityti lengvo turinio, nesudėtingai ir pakankamai paprastai parašytas knygas. Ši knyga tiks tiek žvaliam ar mieguistam rytui, tiek nuvargusiam vakarui, kai norisi poilsio ne tik fiziniam kūnui, bet ir protui. John Williams romaną sugebėjo parašyti taip, kad likti abejingam beveik neįmanoma. Gal ir ne amžiaus šedevras, bet aš manau, kad ši knyga verta būti perskaityta.
Žinokit, kad paėmę šią knygą į rankas, kartu gaunate perskaityti apie visą paprasto žmogaus (tokio kaip mes visi) gyvenimą, nuo gimimo iki pat mirties. Ir tas gyvenimas kiekvieną privers susimastyti, ko gi mes vis dėlto iš jo tikimės... Galbūt kaip Viljamas Stouneris tekėsime pasroviui, o galbūt suvokę kad mūsų gyvenimas priklauso nuo mūsų pačių imsimės drastiškesnių sprendimų gyvenimo tėkmei pakeisti.
Juk pasaulis vis dėlto negailestingas mums visiems :)

Įpusėjus knygą, nelabai supratau, kuo ši knyga taip pakerėjo skaitytojus visame pasaulyje. Užvertus paskutinį puslapį, berods, užčiuopiau tai.
Vieno žmogaus istorija,... Rodyti daugiau >

Įpusėjus knygą, nelabai supratau, kuo ši knyga taip pakerėjo skaitytojus visame pasaulyje. Užvertus paskutinį puslapį, berods, užčiuopiau tai.
Vieno žmogaus istorija, pasakojama šioje knygoje, yra niūri, lėta, liūdna ir tokia trapi. Visą laiką tvyro nuojauta, kad gal čia ir dabar pagrindinis herojus išdrįs pasielgti kitaip, sugriauti savo ramią tėkmę, pasipriešinti viskam. Tačiau tą vienintelį kartą, kai jis jau buvo be pradedąs tai daryti, viskas ir vėl grįžo į ramią pasyvumo srovę.
Man patiko komentaras, jog tai knyga priverčianti susimąstyti, ko tu nori iš gyvenimo. Skaitant ją net imi pykti, kad herojus nesistengia pasiekti to, ko pats nori. Ir tik pabaigoje supranti, kad galbūt visa tai ir buvo, ko jis norėjo iš tikrųjų.

#ir sunkiai iškėblino į saulės šviesą, į atvirą pasaulį, kuris jam buvo tarsi kalėjimas, kad ir kur pasisuktų#
#ko tu tikėjaisi? - paklausė jis savęs#
priverčia... Rodyti daugiau >

#ir sunkiai iškėblino į saulės šviesą, į atvirą pasaulį, kuris jam buvo tarsi kalėjimas, kad ir kur pasisuktų#
#ko tu tikėjaisi? - paklausė jis savęs#
priverčia susimąstyti apie gyvenimą, ir ką su juo, mes padarome...

Labai įdomi knyga

Knyga, apie kurią skaičiau daug atsiliepimų... ji ir mano gyvenimo nesukrėtė, tačiau pamąstyti privertė. Nepaisant joje aiškiai jaučiamo niūrumo, savotiško pilkumo, liūdnumo ir... Rodyti daugiau >

Knyga, apie kurią skaičiau daug atsiliepimų... ji ir mano gyvenimo nesukrėtė, tačiau pamąstyti privertė. Nepaisant joje aiškiai jaučiamo niūrumo, savotiško pilkumo, liūdnumo ir lėtai vykstančio gyvenimo, knyga skaitosi lengvai, galima surasti kažką tokio, kas paliečia širdį, ką atrodo ypatingai artimai suvoki...

Labai įdomi knyga

Apie sia knyga buvau girdejusi labai daug geru atsiliepimu, todel tikejausi daugiau is sios knygos. Knyga parasyta klasikiniu stiliumi, personazai pasirode nykus, bet savaip... Rodyti daugiau >

Apie sia knyga buvau girdejusi labai daug geru atsiliepimu, todel tikejausi daugiau is sios knygos. Knyga parasyta klasikiniu stiliumi, personazai pasirode nykus, bet savaip idomus. Pasakojama apie nuobodu ir liudna destytojo gyvenima. Apie zmogaus vienatve. Liudna istorija, taciau ji manes stipriai nepaliete, bet pasakysiu tiek, kad privercianti susimastyti.

Pirmiausia, ši istorija apie paprastą žmogelį, ridenantį savo gyvenimo akmenį ir pernelyg neklausinėjantį nei gyvenimo, nei jį supančių žmonių, kodėl viskas yra būtent taip.... Rodyti daugiau >

Pirmiausia, ši istorija apie paprastą žmogelį, ridenantį savo gyvenimo akmenį ir pernelyg neklausinėjantį nei gyvenimo, nei jį supančių žmonių, kodėl viskas yra būtent taip. Manau, tokių kaip Stouneris kiekvienas pažįsta ne po vieną. Kuo jis išskirtinis? Ogi tuo, kad jis šiaip nėra paprastas, neišsilavinęs visuomenės sraigtelis. Jis literatūros dėstytojas. Jis ramios išminties įsikūnijimas. Jo išmintis jam neleidžia garsiai klausti - KODĖL? Ir mums neįprastu būdu, neleidžia jam nieko keisti. Nors tai ne tik išmintis, tai ir stojiškas, ūkiškas tėvų auklėjimas, stokojantis meilės, švelnumo ar lepinimo. Jis taip ir eina per gyvenimą santūrus, nuolankus ir kažkam atsidavęs, nors pats ir nesupranta kam. Žinoma, jis sutinka merginą, kurią karštai, kaip būna pirmąkart, įsimyli. Ją veda, prasideda niūrus ir šaltas vedybinis gyvenimas. Jų santuoka labai nenusiseka, Stounerio žmonos šaltumas, sušaldo ir jo širdį. Tačiau, vis dėlto, jie susilaukia dukters. Duktė tampa Stounerio pagrindu po kojomis, stebuklu, praskaidrinančiu niūrią kasdienybę, bet jai paaugus, motina jos nebeprileidžia prie tėvo ir auklėja ją taip, kaip buvo auklėjama pati. Kitaip tariant, traumuota, suluošinta siela suluošina ir kitą. Ir blogiausia, deja, visam gyvenimui. Stouneris, nors ir vedęs, įsimyli antrąkart. Šįkart tai tampa gražia, trumpa iliuzija, kuri pripildo jo širdį ir, rodos, atsiveria naujam gyvenimui. Bet, kaip įprasta, iliuzijos trunka labai trumpai ir meilės istorija, netikėtai prasidėjus, taip pat netikėtai, bet labai skaudžiai pasibaigia, palikdama tuštumą ir didžiulį randą sieloje. Stouneris praranda bet kokią aistrą gyvenimui, viskas eina šuniui ant uodegos...
"Jis pasijuto klausiąs save, ar jo gyvenimas vertas gyventi, ar išvis kada nors buvo to vertas."
Vienoje diskusijoje perskaičiau klausimą: "Ko šita knyga gali išmokyti?" Ši istorija puikiai parodo, kas nutinka, kai žmogus, kaip tas šuo, pipranta kariamas, prisijaukina savo gyvenimą, atsisakęs pats savęs ir didžiulėje juodoje gyvenimo skylėje meluoja sau, jog yra laimingas, ar, blogiausiu atveju, tiesiog "normalus", kaip ir priklauso, sraigtelis. Daugelis egoizmą laiko didžiausia blogybe, tačiau, visiškas jo nebuvimas ir atsisakymas, priveda prie melo sau ir tuščio, nykaus, kažkam, nežinia kam, paskirto gyvenimo.

Knyga turbūt tinkanti visiems: kiekvienas joje gali rasti kažką sau.
Knyga nei nuobodi, nei pernelyg įtraukianti, skaitosi nesunkiai ir visai maloniai, negalėčiau... Rodyti daugiau >

Knyga turbūt tinkanti visiems: kiekvienas joje gali rasti kažką sau.
Knyga nei nuobodi, nei pernelyg įtraukianti, skaitosi nesunkiai ir visai maloniai, negalėčiau įvardinti kaip "oho" kokia knyga, bet paskaityti tikrai vertėjo. Kažką ji duoda apmąstymam ir smgenims pamaitinti produktas tinkamas. :)

Gan niūroka,lėtai besirutuliojanti istorija.Iš esmės patiko,bet kažkokio didelio įspūdžio taip pat nepaliko :)... Rodyti daugiau >

Gan niūroka,lėtai besirutuliojanti istorija.Iš esmės patiko,bet kažkokio didelio įspūdžio taip pat nepaliko :) Nesigailiu,jog perskaičiau

Lengvai ir greitai skaitoma žmogaus gyvenimo istorija. Be didelių intrigų ar žiaurių įvykių, tačiau knyga iš esmės patiko.

Keista knyga. Atrodo skaitosi įdomiai, bet kartais norisi padėti ją į šalį kuriam laikui. Tai vieno vyro gyvenimo istorija nuo pradžios iki pat gyvenimo pabaigos. Skaitai ir pat... Rodyti daugiau >

Keista knyga. Atrodo skaitosi įdomiai, bet kartais norisi padėti ją į šalį kuriam laikui. Tai vieno vyro gyvenimo istorija nuo pradžios iki pat gyvenimo pabaigos. Skaitai ir pat tikiesi, kad jam viskas bus gerai, bet gyvenime nebūna vien gerų dalykų. Nebuvo jokio didesnio veiksmo knygoje, atrodo, kad jo visai nebuvo. Tai tarsi papasakota žmogau istorija.

Geras romanas! Toks melancholiškas,bet turi kažką,kas mįslingai įtraukia ir priverčia susimąstyti .