- Išparduota
/images/books/21854/1462882416_img0001-001.jpg)
- Autorius: Alfredas Bumblauskas
- Leidėjas: R. Paknio leidykla
- Metai: 2005
- Puslapiai: 488
- ISBN: 9789986830894
- 1Formatas: 23 x 29 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Atsiliepimai
Aprašymas
Tai knyga apie Lietuvos praeitį, skirta visiems: patrauklus, intriguojantis pasakojimas ir gausios tekstą papildančios iliustracijos turėtų patraukti moksleivius ar šiaip istorija besidominčius skaitytojus, o istorinio tyrimo svarumas – akademinį jaunimą, specialistus.
Garsus istorikas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos politinę, socialinę, kultūros istoriją pateikia bendrame Europos bei regiono kontekste. Autorius vykusiai pasinaudojo publikuotais Lietuvos istorijos tyrinėjimais, laiko patikrintomis koncepcijomis ir pateikė naują istorijos sampratą.
Knyga išsiskiria ne vien vaizdų gausa (jų yra apie 1400) – nemaža jų skelbiama pirmąkart. Ir vaizdai, ir dokumentai pateikti didaktiškai "apdoroti", su komentarais – taip jiems suteikiamas tarpininko tarp skaitytojo ir praeities statusas. Dalis vaizdinės medžiagos – rekonstrukcijų, schemų ir diagramų, apie 100 kartoschemų – leidiniui buvo sukonstruota specialiai.
Dar vienas knygos ypatumas – temai skiriamas vienas atvartas. Skaitytojui neprimetama prievolė skaityti visą leidinį ištisai, o priešingai – suteikiama galimybė vartant atsirinkti aktualius siužetus.
„Lietuvos istoriją pateikti vaizdais - unikalus ir puikiai įgyvendintas Alfredo Bumblausko sumanymas. Panašių leidinių yra kaimyninėse šalyse, tačiau paprastai jų autoriai - neprofesionalūs istorikai, todėl jų knygos virto iliustruotų istorinių siužetų rinkiniais.
„Senosios Lietuvos istorijos“ autoriui pavyko padaryti tai, apie ką pastaraisiais metais karštai diskutuoja įvairių šalių istorikai. Bumblausko knyga išsiskiria ne vien vaizdų gausa ir tuo, kad nemaža jų čia skelbiama pirmąkart: lygiai svarbus jos bruožas - istorinio tyrimo svarumas. Turime ne vien lietuvių, bet visos LDK istoriją.“
Alvydas Nikžentaitis
- Autorius: Alfredas Bumblauskas
- Leidėjas: R. Paknio leidykla
- Metai: 2005
- Puslapiai: 488
- ISBN: 9789986830894
- Formatas: 23 x 29 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Tai knyga apie Lietuvos praeitį, skirta visiems: patrauklus, intriguojantis pasakojimas ir gausios tekstą papildančios iliustracijos turėtų patraukti moksleivius ar šiaip istorija besidominčius skaitytojus, o istorinio tyrimo svarumas – akademinį jaunimą, specialistus.
Garsus istorikas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos politinę, socialinę, kultūros istoriją pateikia bendrame Europos bei regiono kontekste. Autorius vykusiai pasinaudojo publikuotais Lietuvos istorijos tyrinėjimais, laiko patikrintomis koncepcijomis ir pateikė naują istorijos sampratą.
Knyga išsiskiria ne vien vaizdų gausa (jų yra apie 1400) – nemaža jų skelbiama pirmąkart. Ir vaizdai, ir dokumentai pateikti didaktiškai "apdoroti", su komentarais – taip jiems suteikiamas tarpininko tarp skaitytojo ir praeities statusas. Dalis vaizdinės medžiagos – rekonstrukcijų, schemų ir diagramų, apie 100 kartoschemų – leidiniui buvo sukonstruota specialiai.
Dar vienas knygos ypatumas – temai skiriamas vienas atvartas. Skaitytojui neprimetama prievolė skaityti visą leidinį ištisai, o priešingai – suteikiama galimybė vartant atsirinkti aktualius siužetus.
„Lietuvos istoriją pateikti vaizdais - unikalus ir puikiai įgyvendintas Alfredo Bumblausko sumanymas. Panašių leidinių yra kaimyninėse šalyse, tačiau paprastai jų autoriai - neprofesionalūs istorikai, todėl jų knygos virto iliustruotų istorinių siužetų rinkiniais.
„Senosios Lietuvos istorijos“ autoriui pavyko padaryti tai, apie ką pastaraisiais metais karštai diskutuoja įvairių šalių istorikai. Bumblausko knyga išsiskiria ne vien vaizdų gausa ir tuo, kad nemaža jų čia skelbiama pirmąkart: lygiai svarbus jos bruožas - istorinio tyrimo svarumas. Turime ne vien lietuvių, bet visos LDK istoriją.“
Alvydas Nikžentaitis
Atsiliepimai
-
-
Skaitytojas
-
2022-05-26
-
-
Arvydas
-
2017-06-13
Rodyti daugiauLabai naudinga ir informatyvi knyga, kuri privalo būti kiekvieno tikro lietuvio namų bibliotekoje.
2012 birželio mėn. 14 d. Algirdas PATACKAS, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras KVISLINGAI. ĮSIDĖMĖKITE JŲ PAVARDES. Neseniai buvo paviešintas „Atviras laiškas dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriuo smerkiama Lietuvos valdžia, kažkiek prisidėjusi prie perlaidojimo, ir moralizuojama šia tema: „Ši ceremonija ir ją lydėjęs šio žmogaus gyvenimo ir veiklos iškilmingas minėjimas buvo didelė moralinė klaida“. Su laiško turiniu susipažinsite tolesnėje publikacijoje, tačiau ne ji yra vertingiausia, nes ten nieko naujo nepasakyta. Vertingiausias yra sąrašas tų, kurie pasirašė. Įsidėmėkime šias pavardes - šie žmonės gyvena tarp mūsų, beveik visi jie tituluoti, jie moko mūsų vaikus, jie yra kvislingai*. Kvislingai ta prasme, kad dėl bestuburiškumo, fariziejiškumo, konjunktūros ar nesusigaudymo pasirašė visiems laikams „aš esu prieš savo tautą“. Jie paniekino tuos 6000 vyrų, iš kurių daugiau nei 2000 žuvo, jų auką, kurios vienintelis tikslas buvo nuplauti gėdą dėl nesipriešinimo prievartautojui. Jie paniekino Antaną Morkūną, studentą, vieną pirmųjų žuvusį, jie paniekino Juozą Savulionį, kuris išgelbėjo Aleksoto tiltą nuo susprogdinimo, jie paniekino drąsųjį leitenantą Joną Dženkaitį, kuris vienas su keletu bendražygių neleido sovietų divizijoms pereiti tiltą ir kuris mirė nuo žaizdų, jie paniekino mano mokyklos laikų draugo Algimanto Žižiūno tėvą, žuvusį ir palikusį jį našlaičiu, kurio kapą tik slapta galėjo lankyti. Jie paniekino tuos neatpažintus žuvusius, kuriuos teko laidoti bendrame kape. Jie visi juk galėjo ramiai laukti, kol ateis vokiečiai, nesikišdami į dviejų drakonų ardynes. Bet jie, menkai ginkluoti, stojo į mūšį dėl tautos garbės, dėl efemeriškos nepriklausomybės, kuri greit buvo užsmaugta. Prie jų kapų - o jų buvo 87 - Juozas Brazaitis ištarė pranašiškus žodžius: „Kiekvienas idealistas, pasirinkęs Tėvynės gynėjo lemtį, tikėjo pergale ir troško gyventi. Jie ne tiek bijojo priešų ir mirties, kiek bijojo, kad tautiečiai nesupras jų aukos ir pamirš juos“. Jie, tie iš sąrašo, padarė dar daugiau - jie juos išdavė. Tikiu, kad ne visi, kurie pasirašė, padarė tai laisva valia. Galbūt jiems pritrūko atsparumo atsispirti virtuoziškam virtualiam šantažui; niekaip negaliu patikėti savo akimis, matydamas ten kai kurias pavardes. Bet yra kaip yra - jos ten įrašytos šalia oportunistų, žemgrobių, amžinų kompromisierių, intelektualinių plepių ir panašios faunos. O kas parašyta - kirviu neiškirsi. Taip sako tautos išmintis ir atmintis, kuri, beje, išdavystei yra negailestinga. * kvislingas - pagal Norvegijos fašistų veikėjo V.Kvislingo (Quisling), padėjusio vokiečiams okupuoti Norvegiją, pavardę; išdavikas, priešų bendrininkas. 1.prof. dr. Egidijus Aleksandravičius,2.doc. dr. Milda Ališauskienė, 3.prof. dr. Auksė Balčytienė, 4.dr. Eglė Bendikaitė, 5.prof. dr. Andrius Bielskis, 6.prof. dr. Alfredas Bumblauskas, 7.prof. dr. Leonidas Donskis, 8.mokyt. Dainora Eigminienė, 9.dr. Linas Eriksonas, 10.dr. Margarita Jankauskaitė, 11.doc. dr. Jurga Jonutytė, 12.Ervinas Koršunovas, 13.dr. Marija Krupoves, 14.Faina Kuklianskaja, 15.prof. dr. Antanas Kulakauskas, 16.prof. dr. Šarūnas Liekis, 17.prof. dr. Raimundas Lopata, 18.prof. dr. Gintautas Mažeikis, 19.Henrikas Mickevičius, 20.Rimas Mikalauskas, 21.prof. dr.A lvydas Nikžentaitis, 22.Svetlana Novopolskaja, 23.Rūta Puišytė, 24.doc. dr. Andžėjus Pukšto, 25.doc. dr. Eligijus Raila, 26.Birutė Sabatauskaitė, 27.dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič, 28.Dalia Sruogaitė, 29.dr. Darius Staliūnas, 30.doc. dr. Gintaras Stauskis, 31.prof. dr. Saulius Sužiedėlis, 32.Tomas Šernas, 33.Violeta Rakauskaitė-Štromas, 34.dr. Mindaugas Tamošaitis, 35.mokyt.Vytautas Toleikis, 36.dr. Darius Udrys, 37.dr. Nida Vasiliauskaitė, 38.prof. dr. Irena Veisaitė, 39.dr. Linas Venclauskas, 40.prof. dr. Tomas Venclova, 41.Linas Vildžiūnas.