- Išparduota
/images/books/1161574/1515056809_img452.jpg)
- Autorius: Ana Dundaitė
- Leidėjas Vilniaus universiteto leidykla
- Metai: 2009
- Puslapiai: 304
- ISBN : 9789955335115
- Versijos kodas: PT.
- Formatas: 17 x 24 x 1,7 cm, minkšti viršeliai
Atsiliepimai
Aprašymas
Klasikine senąja slavų kalba vadinama IX–X amžių religinių raštų kalba. Ji atsirado IX a. II pusėje, kai broliai Kirilas (Konstantinas) ir Metodijus sukūrė abėcėlę, kuri buvo pavadinta glagolica (nuo žodžio glagolati „kalbėti"). Broliai misionieriai iš graikų kalbos į to meto slavų kalbą (manoma, kad slavai tuo metu kalbėjo visiems jiems suprantama kalba) vertė religinius tekstus. Rankraščiai paplito po visas slavų žemes. Tekstus perrašinėjantys vienuoliai kartais įnešdavo tam kraštui būdingų kalbos žodžių, todėl atsirado senosios slavų kalbos variantai: senoji bulgarų kalba, bažnytinė slavų kalba (Rusijoje parašyti religiniai tekstai, iš jų seniausias išlikęs yra „Ostromiro evangelija", 1056–57 m.) ir t. t.
Senoji slavų kalba pasižymi leksikos, žodžių darybos, morfologijos bei sintaksės ypatumais, turi daug bendrybių su baltų kalbomis, ypač su lietuvių kalba – viena seniausių indoeuropiečių kalbų, išsaugojusių archajinių indoeuropiečių formų (žr. lent.).
- Autorius: Ana Dundaitė
- Leidėjas Vilniaus universiteto leidykla
- Metai: 2009
- Puslapiai: 304
- ISBN: 9789955335115
- Versijos kodas: PT.
- Formatas 17 x 24 x 1,7 cm, minkšti viršeliai
Klasikine senąja slavų kalba vadinama IX–X amžių religinių raštų kalba. Ji atsirado IX a. II pusėje, kai broliai Kirilas (Konstantinas) ir Metodijus sukūrė abėcėlę, kuri buvo pavadinta glagolica (nuo žodžio glagolati „kalbėti"). Broliai misionieriai iš graikų kalbos į to meto slavų kalbą (manoma, kad slavai tuo metu kalbėjo visiems jiems suprantama kalba) vertė religinius tekstus. Rankraščiai paplito po visas slavų žemes. Tekstus perrašinėjantys vienuoliai kartais įnešdavo tam kraštui būdingų kalbos žodžių, todėl atsirado senosios slavų kalbos variantai: senoji bulgarų kalba, bažnytinė slavų kalba (Rusijoje parašyti religiniai tekstai, iš jų seniausias išlikęs yra „Ostromiro evangelija", 1056–57 m.) ir t. t.
Senoji slavų kalba pasižymi leksikos, žodžių darybos, morfologijos bei sintaksės ypatumais, turi daug bendrybių su baltų kalbomis, ypač su lietuvių kalba – viena seniausių indoeuropiečių kalbų, išsaugojusių archajinių indoeuropiečių formų (žr. lent.).
Atsiliepimai