SAULIUS SIPARIS. FORTŪNA, KEKŠE!: atviras aktoriaus pasakojimas apie savo gyvenimą, kuriame dramų ir nuotykių ne ką mažiau nei teatro scenoje + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Knygos pristatymą Vilniaus knygų mugėje su Ugne Sipare galite peržiūrėti ČIA>>

Kino ir teatro aktoriaus Sauliaus Sipario gyvenimas primena amerikietiškus kalnelius. Jame – daug stačių įkalnių ir svaigių nuokalnių. Atradimų ir praradimų. Džiaugsmo ir skausmo. Koks iš tiesų yra tikrasis Saulius Siparis?

Mylima babytė savo anūką vadino trečios kartos komediantu, juk jo senelis ir mama buvo aktoriai, tėvas – operos solistas. Vieną dieną, baigęs vidurinę ir pasiryžęs studijuoti teisę, jis stabtelėjo prie tuometinės konservatorijos ir, laimė, nutarė tapti aktoriumi. Vieni pamena jį dabartinio Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje, kiti – kaip Lietuvoje amerikiečių filmuotų juostų herojų, treti kvatojo iš jo replikų „Domino" komedijų teatre.

Saulius Siparis apie savo gyvenimą pasakoja atvirai, nevengdamas autoironijos ir neslėpdamas jausmų. Apie neįtikėtinas savo protėvių istorijas ir artistų dinastijos legendas. Apie tai, kaip teko vaidinti kitą dieną po mamos laidotuvių, o nuo scenos, kur ji buvo pašarvota, grindų niekas taip ir nenuvalė žvakių vaško. Apie senojo teatro bohemą, kurios dvasią dar spėjo pajusti, ir pokalbius su teatro mohikanais. Apie nuotykius Lietuvos kaimuose ir dieną, kai teko atsidurti Sibiro kalėjime. Apie pirmaisiais nepriklausomybės metais ištuštėjusias teatro sales, kai scena nebemaitino ir teko... kepti bandeles. Apie Lietuvą užplūdusius pigios darbo jėgos ieškančius kino kūrėjus, kai prieš kameras pats atliko triukus ir šaudė, o vėliau net skrido į Holivudą, tik po kelių dienų grįžo nieko nepešęs. O moterys? Lakios fantazijos dramaturgo vertas meilės keturkampis, išardęs pirmąją santuoką, skaudžios antrosios skyrybos ir... pirmoji meilė, vėl įsižiebusi po keturiasdešimties metų.

Jis visą gyvenimą laukė savo Fortūnos. Ir vieną dieną ji pasirodė.

Mano gyvenime dramų ir įvykių būta ne ką mažiau nei gero dramaturgo pjesėje. Nežinau, ar šiandien norėčiau ką nors keisti, nežinau, ar padariau klaidų. Turbūt jų buvo. Bet prabėgę metai ir įvykiai yra gyvenimo dalis. Gyvenimo kelio, kuriuo eidamas klydau, išdaviau ir norėjau, kad būtų atleista. Visa tai yra mano. Nieko neišbraukčiau. – Saulius Siparis

„Per tuos metus, kol mes kalbėjomės, įvyko tai, kas atrodė neįmanoma, – nugyvenau kito žmogaus gyvenimą. Kiekvieną kartą po pokalbio grįžtant namo prireikdavo laiko išeiti iš Sauliaus gyvenimo – iš išgirsto pasakojimo, žodžių, prisiminimų. Išeiti iš jo akių, juoko, ramybės, iš jo vidinio triukšmo ar tylos.
– Kas nutiko tada, kai greitosios pagalbos automobilyje atgavai sąmonę? Apie ką pagalvojai? – kartą paklausiau, nes vieną dieną Saulių iš teatro išvežė medikai.
– Apsidžiaugiau, kad nereikia vaidinti.
Kartais į klausimus jis atsakydavo taip, kad iš nuostabos norėjosi atsilošti – kito žmogaus tiesa, pasirodo, būna daug paprastesnė, nei apie ją galvoji." – Knygos autorė, žurnalistė Jurgita Lieponė