Rytdienos šešėliuose. Mūsų laikų dvasinės negalios diagnozė (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Aprašymas

„Rytdienos šešėliuose“ pirmą kartą buvo išleista 1936 m. Tai įtaigi Vakarų pasaulio analizė modernumo viduryje. Johanui Huizingai, išgarsėjusiam savo knygomis „Viduramžių ruduo“ ir „Homo ludens“ (abi į lietuvių kalbą išvertė Antanas Gailius), kelia nerimą ir rūpestį jo gyvenamas laikas – karo padariniai, meno ir kultūros griuvimas, dvasinė pasaulio apatija.

„Rytdienos šešėliuose“ – istoriškai reikšmingas kultūros smukimo vertinimas dešimtmečiais prieš Antrąjį pasaulinį karą, skirtas autoriaus laikų Europos kultūros krizei aptarti. Tyrinėdamas dvasinius negalavimus, autorius pateikia neginčijamą diagnozę ir nurodo priemones jai gydyti. Pats Huizinga įvardina knygą kaip „mūsų laikų dvasinės negalios diagnozę“. Tačiau joje gausu plačių istorinių apibendrinimų. Daugelis autoriaus įžvalgų skamba taip, tarsi būtų parašytos mūsų laikais. Iliuzijos ir klaidingos pažiūros klesti visur. Labiau nei bet kada žmonės tampa pasaulio vergais, žudo ir tildo vieni kitus. Pasaulis kupinas neapykantos ir nesutarimų. Mūsų laikų dievai – mechanizacija ir organizacija – atnešė gyvenimą ir mirtį. Jos suraizgė visą pasaulį, sukūrė bendradarbiavimo galimybę, padėjo sukaupti jėgas ir bendrą supratimą. Tačiau kartu jos paspendė spąstus dvasiai, supančiojo ją. Jos nuvedė žmonių nuo individualizmo į kolektyvizmą, paneigdamos giliausias asmenines vertybes. Ar ateitis bus dar labiau mechanizuota, ar visuomenę valdys naudos ir jėgos reikalavimai?

Johanas Huizinga (1872–1945) – olandų istorikas, kultūros teoretikas, žaidimo teorijos kūrėjas, vienas iš šiuolaikinės kultūros istorijos pradininkų. Studijavo pirmiausia sanskritą ir germanų kalbas, tada lyginamąją kalbotyrą. Domėjosi viduramžiais ir Renesanso kultūra, dėstė orientalistiką, buvo Groningeno ir Leideno universitetų profesorius. 1916 m. tapo Nyderlandų karališkosios menų ir mokslų akademijos nariu. Huizinga suprato istoriją kaip plačių kultūrinių veiklų visumą, įskaitant religiją, filosofiją, kalbą, papročius, meną, literatūrą, mitus, prietarus, meilę ir kt.