Rio de Oras + nemokamas atvežimas! | A. Fidleris | knygos.lt

Aprašymas

Autoriaus kelionių po Pietų Ameriką įspūdžiai.

...Indėnų valtys dingo už posūkio. Bala jų nematė! Mes perplaukėme į kitą upės pusę, pririšome valtį prie kranto, o paskui takučiu palei Marekvinją įlindome į mišką. Buvo baisiai nesmagu, kad Monoisas taip begėdiškai pabėgo, tačiau dėl to negalėjome atsisakyti savo pirmykščio sumanymo ir grįžti atgal. Kažkur upe jau plaukia mūsų draugai brazilai, o turėdami maisto ir šunų, kuriuos jie vežasi, galėsime medžioti ir be indėnų pagalbos. Pradėjo lynoti. Miškas neteko savo žavumo: papilkėjo ir sušlapo. Aptilo miško garsai, nebegiedojo paukščiai ir nebezyzė vabzdžiai, tik buvo girdėti monotiniškas lietaus tekšėjimas, o kada-ne-kada kažkur žemiau, vešlioje augmenijoje, pasigirsdavo pasislėpusios upės gurgėjimas. Nelygus išsiraitęs takas pasidarė slidus, ir eiti buvo daug sunkiau. Kopdami aukštyn, vos atgaudavom kvapą, o leisdamiesi žemyn, vėl atsidusdavome, pasidarydavome žvalesni ir galvą užplūsdavo linsmesnės mintys. Ėmiau galvoti apie Tomašą Paziją, žingsniuojantį  pirma manęs. Tai nepaprastas žmogus!