Su kodu IMU10 kaina tik 9,89 €
10,99 €
Regimas žmogus, arba Kino kultūra
Regimas žmogus, arba Kino kultūra
9,89 €
10,99 €
  • Turime sandėlyje
Bélos Balézso (1884-1949) knyga „Regimas žmogus” (1924) - tai vienas iš klasikinių kino teorijos veikalų, be kurio neįsivaizduojama nei šios srities istorija, nei šiuolaikinės diskusijos apie kūną, judesį, gestą, daiktą kine. Taip pat - apie kino kalbos ypatumus, pirmiausia planų (ir ypač stambiojo plano) vaidmenį. Šios diskusijos vyko tarptautiniame, dažniausiai europiniame, kontekste, o pagrindiniai ju dalyviai, be Balézso, buvo Sergejus Eizenšteinas, Dziga Vertovas, Siegfriedas Kracaueris, I…
9.89 2025-06-09 07:59:00
  • Originalus pavadinimas: Der sichtbare Mensch oder die Kultur des Films
  • Autorius: Bela Balazs
  • Leidėjas
  • Metai: 2013
  • Puslapiai: 168
  • ISBN : 9785417010729
  • Formatas: 14,5 x 23,5 cm, minkšti viršeliai
  • Kalba: Lietuvių
  • Vertėjas: Indrė Dalia Klimkaitė
  • Extra -10 % nuolaida šiai knygai su kodu IMU103d.10:25:28

Regimas žmogus, arba Kino kultūra | knygos.lt

Atsiliepimai

Aprašymas

Bélos Balézso (1884-1949) knyga „Regimas žmogus” (1924) - tai vienas iš klasikinių kino teorijos veikalų, be kurio neįsivaizduojama nei šios srities istorija, nei šiuolaikinės diskusijos apie kūną, judesį, gestą, daiktą kine. Taip pat - apie kino kalbos ypatumus, pirmiausia planų (ir ypač stambiojo plano) vaidmenį. Šios diskusijos vyko tarptautiniame, dažniausiai europiniame, kontekste, o pagrindiniai ju dalyviai, be Balézso, buvo Sergejus Eizenšteinas, Dziga Vertovas, Siegfriedas Kracaueris, Ieanas Epsteinas ir kt. Šiame „Regimo žmogaus” leidime pateikiamas kultūrinis kontekstas, kuriame knyga pasirodė – jį suteikia recenzijos (pirmiausia Roberto Musilio ir S. Kracauerio) bei apžvalginis Helmuto H. Diederichso straipsnis. Knyga skirta ne tik specialistams, bet ir visiems, besidomintiems kino ir vizualumo studijomis.

Bella Balazsas (1884-1949) - vienas iš kino teorijos pradininkų ir klasikų; kino scenaristas, dramaturgas, poetas, rašytojas, operų libretų autorius. Jo žymioji knyga „Regimas žmogus" (1924) parašyta dar tada, kai buvo tik pradėta ieškoti būdų rimtai kalbėti apie naująjį meną - kiną. Šioje knygoje jis bando apčiuopti naujosios medijos specifiškumą, „vidinę estetiką". Ir juos randa kameros ir ekrano santykyje su daiktais ir veidais. Šiam santykiui apibūdinti Balazsas pasitelkia fizionomikos ir kraštovaizdžio (taip - ir veido) žodyną, rodo, kaip šį kraštovaizdį kuria tik kinui būdingos priemonės (pavyzdžiui, stambusis planas). Šiuolaikiniame kontekste klasika tapęs „Regirnas žmogus" įsijungia į diskusijas apie kino antropologiją, kino fenomenologiją ir kino kalbą.

EXTRA 10 % nuolaida

9,89 €
10,99 €
Turime sandėlyje

Kupono kodas: IMU10

Akcija baigiasi už 3d.10:25:28

Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.

Prisijunkite ir už šią prekę
gausite 0,11 Knygų Eurų!?
Įsigykite dovanų kuponą
Daugiau

Bélos Balézso (1884-1949) knyga „Regimas žmogus” (1924) - tai vienas iš klasikinių kino teorijos veikalų, be kurio neįsivaizduojama nei šios srities istorija, nei šiuolaikinės diskusijos apie kūną, judesį, gestą, daiktą kine. Taip pat - apie kino kalbos ypatumus, pirmiausia planų (ir ypač stambiojo plano) vaidmenį. Šios diskusijos vyko tarptautiniame, dažniausiai europiniame, kontekste, o pagrindiniai ju dalyviai, be Balézso, buvo Sergejus Eizenšteinas, Dziga Vertovas, Siegfriedas Kracaueris, Ieanas Epsteinas ir kt. Šiame „Regimo žmogaus” leidime pateikiamas kultūrinis kontekstas, kuriame knyga pasirodė – jį suteikia recenzijos (pirmiausia Roberto Musilio ir S. Kracauerio) bei apžvalginis Helmuto H. Diederichso straipsnis. Knyga skirta ne tik specialistams, bet ir visiems, besidomintiems kino ir vizualumo studijomis.

Bella Balazsas (1884-1949) - vienas iš kino teorijos pradininkų ir klasikų; kino scenaristas, dramaturgas, poetas, rašytojas, operų libretų autorius. Jo žymioji knyga „Regimas žmogus" (1924) parašyta dar tada, kai buvo tik pradėta ieškoti būdų rimtai kalbėti apie naująjį meną - kiną. Šioje knygoje jis bando apčiuopti naujosios medijos specifiškumą, „vidinę estetiką". Ir juos randa kameros ir ekrano santykyje su daiktais ir veidais. Šiam santykiui apibūdinti Balazsas pasitelkia fizionomikos ir kraštovaizdžio (taip - ir veido) žodyną, rodo, kaip šį kraštovaizdį kuria tik kinui būdingos priemonės (pavyzdžiui, stambusis planas). Šiuolaikiniame kontekste klasika tapęs „Regirnas žmogus" įsijungia į diskusijas apie kino antropologiją, kino fenomenologiją ir kino kalbą.

Atsiliepimai

  • Atsiliepimų nėra
0 pirkėjai įvertino šią prekę.
5
0%
4
0%
3
0%
2
0%
1
0%