Raudonųjų skruzdžių amžius + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Valgyti... Gyventi... Viešpatie!

Mačuchai, Ukraina, 1933 m. Sovietinė valdžia prievarta suvarė valstiečius į kolūkius ir paliko juos be maisto, tad kaime siaučia badas, žiauriose kančiose miršta ne tik seni, bet ir jauni. Dėl duonos trupinio žmonės pasiruošę atiduoti viską – brangiausias šeimos relikvijas, paskutinius marškinius, savo kūną, orumą ir garbę.

Šioje žiaurioje realybėje gyvena viena kitos nepažįstančios moterys – Javdocha ir Solomija. Viena kiekvieną rytą pabunda kamuojama žvėriško alkio, badas sunaikina viską, ką ji myli, kita karštligiškai maistu slopina skaudžią netektį ir vyro abejingumą, taip keldama grėsmę savo gyvybei, ir tik badas gali ją išgelbėti. Skirtingos istorijos ir skirtingi likimai, negalintys egzistuoti toje pat tikrovėje. Tačiau iš tiesų juos sieja nematoma likimo gija. Jie pamažu artėja vienas prie kito. Artėja tam, kad pagaliau apsikabintų ir nutiestų trapų tiltą per nepasotinamą raudonųjų kankintojų skruzdėlyną.

2022-aisiais pasirodęs ukrainietės Tanios Pjankovos psichologinis romanas pasakoja apie vieną sudėtingiausių Ukrainos istorijos puslapių – 1932–1933 metų holodomorą. Autorė poetinio užkalbėjimo žanro stiliumi subtiliai atskleidžia žmonių išgyvenimus protu nesuvokiamo siaubo pasaulyje, sykiu primindama, kad raudonos skruzdės neišnyko, kad jos tik pakeitė savo išvaizdą.

Tania Pjankova gimė 1985 m. Vyhodoje, miesto tipo gyvenvietėje Dolynos rajone, Ivano Frankivsko srityje. Baigė V. Stefanyko vardo Priekarpatės nacionalinio universiteto Filologijos fakultetą (studijavo ukrainiečių kalbą ir literatūrą). T. Pjankova – viena iš literatūrinės agentūros „Zillia“ įkūrėjų ir kūrybos vadovė; organizuoja festivalius, kūrybinius literatūrinius ir meninius renginius, spektaklius, teatralizuotus literatūrinius skaitymus. Ukrainos nacionalinės rašytojų sąjungos narė.

***

„Pjankova padarė milžinišką darbą – literatūrine kalba papasakojo paprastais žodžiais nenusakomus dalykus.“ – Mareike Ilsemann, WDR 5

„Tanios Pjankovos romanas – ne tik nužmogėjimo, bet ir žmogiškumo liudijimas tamsiausiais laikais.“ – Fridtjof Küchemann, FAZ

Skaitytojų atsiliepimai:

„Nerekomenduočiau šio romano skaityti pernelyg jautriems žmonėms, nes jis jus pražudys! Visais kitais atvejais šį romaną turėtų perskaityti visi!“

„Skaitykite šią knygą, skaitykite ar klausykite jos taip, tarsi nuo to priklausytų jūsų gyvybė, nes galiausiai nuo užmiršimo padeda tik vienas dalykas – prisiminimas.“