Knygos.lt nariams
Knygos.lt nariams
- Turime sandėlyje
/images/books/16091656/1781591358_pykstu,_vadinasi,_esu_3d2s.jpg)
/images/books/16091656/1781591349_pykstu,_vadinasi,_esu_2d1.png)
/images/books/16091656/1781591361_pykstu,_vadinasi,_esu_3d1s.jpg)
/images/books/16091656/1781591363_pykstu,_vadinasi,_esu_2d2s.png)
- Autorius: Ingrida Alonderė
- Leidėjas: BALTO leidybos namai
- Metai: 2026
- Puslapiai: 180
- ISBN: 9786094876301
- Formatas: 15,2 x 22 x 2 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Atsiliepimai
Aprašymas
📣 Kviečiame skaityti interviu su autore čia.
---
Kaip elgtis su pykčiu – užgniaužti, naikinti ar mėginti su juo susidraugauti?
Knygos „Pykstu, vadinasi, esu“ autorė Ingrida Alonderė atvirai pasakoja, kas gali nutikti žmogui, kuris pradeda žvelgti į save tarsi į saviugdos projektą. Pradėjusi tobulinti save, ji išbandė daugybę pastaruoju metu populiarių būdų, pradedant tradicine psichoterapija ir baigiant dvasinėmis praktikomis, narstė vaikystės traumas ir gilinosi į karmos paslaptis. Tačiau vietoj tobulos ramybės ėmė justi tik nuovargį.
Jeigu ir jūs pavargote tobulinti save, ši knyga pasiūlys kitokį žvilgsnį į gyvenimiškas problemas, o svarbiausia – primins, kad kartais geriausias atsakymas į jas yra dozė sveikos ironijos, kuri veikia kaip daugelį jau gerokai išvarginusio terapinio tono priešnuodis.
Pyktis – tai ne nuodėmė, ne defektas ir ne klaida. Jei jauti pyktį, vadinasi, esi gyvas.
***
Ingrida Alonderė – muzikologė, Vilniaus miesto savivaldybės choro „Jauna muzika“ vadovė ir pirmojo Lietuvoje virtualaus choro kūrėja, tyrinėjanti kolektyvinio dainavimo teikiamus privalumus skaitmeninėje kultūroje, kurioje vis daugiau žmonių patiria atskirtį. Jos stebėjimai rodo, kad žmonės, prisijungę prie virtualaus choro veiklos, net ir būda mi vieni kambaryje, net ir per ekraną, atranda ryšį su savimi ir kitais žmonėmis.
Apie naujas emocines virtualių chorų dalyvių patirtis Ingrida Alonderė rašo mokslinius straipsnius ir skaito didelio susidomėjimo sulaukiančius pranešimus tarptautinėse konferencijose Europos šalyse bei Japonijoje, o žmogaus balso galimybes įvairiais aspektais toliau tyrinėja kartu su mama psichologe Lina Rudaitiene vesdama sąmoningo kvėpavimo, balso ir savęs pažinimo praktikas.
Emocijų pasaulį ji tyrinėja pasitelkdama ne tik muziką ir balsą, bet ir tapybą. Savo paveikslus ji pristato publikai rengdama parodas įvairiose erdvėse, o labiausiai vertina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Psichiatrijos skyriaus suteiktą galimybę iškabinti kūrinius teritorijoje, kur žmogaus pažeidžiamumas itin ryškus.
Su vyru augina du sūnus, o motinystė jai padeda dar giliau pažvelgti į tokias svarbias temas kaip pyktis, švelnumas, ribos, prasmė, atjauta, nuovargis, humoras, kūryba.
Knygos autorė studijuoja sielovadą Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje.
- Autorius: Ingrida Alonderė
- Leidėjas: BALTO leidybos namai
- Metai: 2026
- Puslapiai: 180
- ISBN: 9786094876301
- Formatas: 15,2 x 22 x 2 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
📣 Kviečiame skaityti interviu su autore čia.
---
Kaip elgtis su pykčiu – užgniaužti, naikinti ar mėginti su juo susidraugauti?
Knygos „Pykstu, vadinasi, esu“ autorė Ingrida Alonderė atvirai pasakoja, kas gali nutikti žmogui, kuris pradeda žvelgti į save tarsi į saviugdos projektą. Pradėjusi tobulinti save, ji išbandė daugybę pastaruoju metu populiarių būdų, pradedant tradicine psichoterapija ir baigiant dvasinėmis praktikomis, narstė vaikystės traumas ir gilinosi į karmos paslaptis. Tačiau vietoj tobulos ramybės ėmė justi tik nuovargį.
Jeigu ir jūs pavargote tobulinti save, ši knyga pasiūlys kitokį žvilgsnį į gyvenimiškas problemas, o svarbiausia – primins, kad kartais geriausias atsakymas į jas yra dozė sveikos ironijos, kuri veikia kaip daugelį jau gerokai išvarginusio terapinio tono priešnuodis.
Pyktis – tai ne nuodėmė, ne defektas ir ne klaida. Jei jauti pyktį, vadinasi, esi gyvas.
***
Ingrida Alonderė – muzikologė, Vilniaus miesto savivaldybės choro „Jauna muzika“ vadovė ir pirmojo Lietuvoje virtualaus choro kūrėja, tyrinėjanti kolektyvinio dainavimo teikiamus privalumus skaitmeninėje kultūroje, kurioje vis daugiau žmonių patiria atskirtį. Jos stebėjimai rodo, kad žmonės, prisijungę prie virtualaus choro veiklos, net ir būda mi vieni kambaryje, net ir per ekraną, atranda ryšį su savimi ir kitais žmonėmis.
Apie naujas emocines virtualių chorų dalyvių patirtis Ingrida Alonderė rašo mokslinius straipsnius ir skaito didelio susidomėjimo sulaukiančius pranešimus tarptautinėse konferencijose Europos šalyse bei Japonijoje, o žmogaus balso galimybes įvairiais aspektais toliau tyrinėja kartu su mama psichologe Lina Rudaitiene vesdama sąmoningo kvėpavimo, balso ir savęs pažinimo praktikas.
Emocijų pasaulį ji tyrinėja pasitelkdama ne tik muziką ir balsą, bet ir tapybą. Savo paveikslus ji pristato publikai rengdama parodas įvairiose erdvėse, o labiausiai vertina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Psichiatrijos skyriaus suteiktą galimybę iškabinti kūrinius teritorijoje, kur žmogaus pažeidžiamumas itin ryškus.
Su vyru augina du sūnus, o motinystė jai padeda dar giliau pažvelgti į tokias svarbias temas kaip pyktis, švelnumas, ribos, prasmė, atjauta, nuovargis, humoras, kūryba.
Knygos autorė studijuoja sielovadą Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje.
Atsiliepimai
-
-
Kristina
-
2026-09-08
-
-
Aurelia
-
2026-08-10
-
-
Ramutė
-
2026-08-07
-
-
Rasa
-
2026-08-03
-
-
Loreta
-
2026-07-22
Autentiškas klientas
-
-
Lina
-
2026-07-22
Autentiškas klientas
-
-
Justina
-
2026-07-21
-
-
Albinas
-
2026-06-17
Rodyti daugiauDidelis dėkui knygos autorei už pasidalinimą savo gyvenimo patirtimis. Labai gera buvo skaityti šią knygą ir atpažinti panašias situacijas, elgesio modelius savo pačios gyvenime. Kartais iš to pasijuokti, kartais supykti... Iš tikrųjų, vieną dieną (skaitymo procese) ši knyga suveikė kaip terapija, kuri iškėlė stiprų pyktį dėl dažnai nepatenkintų savo pačios poreikių. Viduje tiesiog kunkuliavo... važiavau į parduotuvę ir išrėkiau automobilyje tą įtampą, nes tuo metu tai buvo geriausias būdas išlengvinti buvimą. Ir man tai buvo daaaaug, nes šiaip aš nesu rėkaujantis žmogus ir bandau spręsti situacijas ramiai. Gal kartais per daug ramiai...🤔 per rimtai...🙄 per daug sureikšmintai... ir su užlaikymu, nuo kurio pati pavargstu 🥴 Ir dar kartais (dažnai) pamirštu leisti sau tiesiog būti, gyventi, džiaugtis ir mokytis, be savęs teisimo ir ieškojimo "sliekų ant asfalto"... Bet, nepaisant visko, šis gyvenimas tikrai yra labai gražus ir įdomus! Dar kartą dėkoju ir linkiu sėkmės bei lengvumo keliaujant po Lietuvą ir nešant žinią apie gyvenimą dabar!
Gerbiama Ramute, kaip vertinate sia knyga, nes tai yra "Atsiliepimai apie sia preke" skiltis. Gerus, mielus, nuosirdzius bei asmeninius zodzius apie knygos autore as perteikciau kita forma, ne knygu pardavimo internetineje svetaineje.
Su malonumu perskaičiau Ingridos, buvusios mano mokinės Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, knygą ir likau sužavėta! Nepaprastai įdomu iš naujo pažinti žmogų, su kuriuo siejo artimi ryšiai ketverius metus. Knygoje pirmiausia pavergia Ingridos atvirumas ir puiki minčių dėstymo kultūra. Žavi turtingas žodynas ir vertas didžiulės pagarbos savęs įvairiapusis tobulinimas. Buvau nustebusi, kiek daug autorė investavo į savo „aš“ paieškas bei drąsą nusimesti visus gyvenimo primestus vaidmenis. Gera žinoti, kad ji rado ramybę. Palinkėjau Ingridai būti savimi, su lengva ironija pasitikti iššūkius, vertinti savo turtingą sielą bei žinias, kurios padeda kitiems. Nuoširdžiai sveikinu ją su puikiu debiutu ir linkiu mėgautis gyvenimu – juk jis tik akimirka Visatoje...
Nors ir neskaičiau dar knygos, bet džiaugiuosi autorės drąsa ir ryžtu ją parašyti, ačiū Ingrida❤️
Mano mintys. Skaičiau po kelis puslapius. Reikėjo apie kai ką pagalvoti. Daug žinomų dalykų. Bet pateikti per savo patirtis, jos nuskambėjo visai kitaip. Labiausiai patiko mintis, kad viską reikia išbūti. Bet kokį jausmą, emociją. Kai tai pavyksta, galima drąsiai sakyti, kad vidiniai demonai nugalėti. Atsiranda jausmas, kad nei vienas žmogus niekam nieko neprivalo. Kaip tą mintį priims žmogus, kuris klausosi, tai jo problema. Puiki knyga.
Iš tiesų gana originalus požiūris į pyktį, per savirefleksiją ir ironiją. Išbandžiau su savo pykčiu - veikia! Patiko, rekomenduoju.
Labai gyvenimiška knyga. Kai kur atrodė, lyg būtų parašyta apie mane. Labai patiko autorės požiūris.
Įdomus aprašymas. Gal nebus dar viena pamokslų knyga! Laukiu jau.