Atsiliepimai
Aprašymas
APIE SISTEMĄ, KURI NEVEIKIA, IR KLAIDAS, KAINUOJANČIAS GYVENIMĄ
Turbūt nėra motinai skaudesnio dalyko, nei netekti savo mylimo vaiko. Vis dėlto spaudoje gana dažnai pasirodo žinių apie iš lietuvių užsienyje atimtus vaikus. Nors paprastai dėl to kaltinamos vaiko teisių apsaugos tarnybos, ar tikrai kalta būna tik viena pusė?
Knygoje pasakojama tikra Alės Ambrasaitės istorija. Ieškodama geresnio gyvenimo Alė 2006 metais išvyko gyventi į Angliją, kur dirbo sanitare slaugos namuose. Nors iš pradžių viskas klostėsi gerai, 2009 metais anglų Vaiko tarnyba iš jos paėmė dukrą. Oficiali priežastis – problemos dėl alkoholio.
Autorė nuoširdžiai ir jautriai pasakoja apie kelią, kurį turėjo nueiti, kad įrodytų, jog visomis išgalėmis siekia pakeisti savo gyvenimo būdą, apie brangiai kainavusias Vaiko tarnybos darbuotojų klaidas ir išgyvenimus, kurie ją lydi iki šiol. Kas nutinka, kad tėvai, nepaisydami savo vaikų saugumo, griebiasi alkoholio? Kodėl sistema, kuri turėtų apsaugoti vaikus, daužo jų gyvenimus? Ar įmanoma ką nors pakeisti, kai nepadeda net oficialus Lietuvos Seimo narių kreipimasis? Kaip net juodžiausią valandą išsaugoti viltį?
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Gintarev.
Pardavėjo reitingas: 100%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Drugelis.
Pardavėjo reitingas: 99%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Eva M..
Pardavėjo reitingas: 100%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas GiedrėU.
Pardavėjo reitingas: 94%
APIE SISTEMĄ, KURI NEVEIKIA, IR KLAIDAS, KAINUOJANČIAS GYVENIMĄ
Turbūt nėra motinai skaudesnio dalyko, nei netekti savo mylimo vaiko. Vis dėlto spaudoje gana dažnai pasirodo žinių apie iš lietuvių užsienyje atimtus vaikus. Nors paprastai dėl to kaltinamos vaiko teisių apsaugos tarnybos, ar tikrai kalta būna tik viena pusė?
Knygoje pasakojama tikra Alės Ambrasaitės istorija. Ieškodama geresnio gyvenimo Alė 2006 metais išvyko gyventi į Angliją, kur dirbo sanitare slaugos namuose. Nors iš pradžių viskas klostėsi gerai, 2009 metais anglų Vaiko tarnyba iš jos paėmė dukrą. Oficiali priežastis – problemos dėl alkoholio.
Autorė nuoširdžiai ir jautriai pasakoja apie kelią, kurį turėjo nueiti, kad įrodytų, jog visomis išgalėmis siekia pakeisti savo gyvenimo būdą, apie brangiai kainavusias Vaiko tarnybos darbuotojų klaidas ir išgyvenimus, kurie ją lydi iki šiol. Kas nutinka, kad tėvai, nepaisydami savo vaikų saugumo, griebiasi alkoholio? Kodėl sistema, kuri turėtų apsaugoti vaikus, daužo jų gyvenimus? Ar įmanoma ką nors pakeisti, kai nepadeda net oficialus Lietuvos Seimo narių kreipimasis? Kaip net juodžiausią valandą išsaugoti viltį?
Atsiliepimai
Nieko visai, skaitėsi įdomiai.
Labai tikroviška. Kaip įdomu, viskas klostos dabar
Stiprybės autorei einant per gyvenimo kelią, superinė knyga nupirkau 2 egzempliorių dovanoms, kad žmonės suprastų ko gali netekti ir kas yra svarbu.
Knyga labai lengvai skaitėsi, tačiau per daug nesužavėjo
Nieko.
Gan idomi knyga,labai lengvai skaitosi,vercianti sustoti ir susimastyti... Mano manymu kazko truko siai knygai,todel daviau tik 4 zvaigzdutes.
Itin atvira istorija, ne kiekvienas sugeba pripažinti ir juolab viešai kalbėti apie savo problemas.
Labai gera pamokanti knyga. Norėjau duoti 5 žvaigždutes, bet kažkodėl sistema davė tik vieną
Vaikų netenka tik girtuoklės ir prostitutės. Kas čia gali jaudinti? Tokios istorijos džiugina, nes kad vaikas išgelbėtas ir jam suteikta galimybė turėt laimingą vaikystę. Ne visiems taip pasiseka, kai kurie vaikai taip ir lieka su savo motina - šiukšle. Na o emigracija čia iš vis nė prie ko - vaikus paima iš šiūkšlių visose šalyse.
Labai drąsi knyga. Vargu, ar kiekvienas iš mųsš drįstume visiems papasakoti savo gyvenimą. To labiau, skandintą alkoholyje. Baisus "dalykas" yra alkoholizmas. Visi nori padėti, tačiau rezultatas akivaizdus tik tuomet, kai PATS žmogu susivokia apie tai. Knyga patiko. Linkiu autorei tik stiprybės.
Lauksiu knygos tęsinio. Laimingos pabaigos...
Žurnalistę Alę pažįstu labai seniai ir niekada nedrįsčiau jos pavadinti alkoholike. Manau, ji per daug kritiškai vertina savo praeitį, kurioje buvo tiek daug gerų straipsnių "Klaipėdoje", "Lietuvos aide", "Stiliuje" ir kt. O Silvijai linkiu paskaityti knygą, kad bent kiek susipažintų su autore, o jau tada drįstų vadinti ją bet kokiais epitetais
Silvija~pati nuvaziuok i Anglija,susirask darba,isikurk ir paziuresim kokia bus tavo istorija.Smerkti lengva,o is tavo rasymo matosi,kad issilavinimas menkas,arba tiksliau tarybinis.Zmogiskumo mazai.
Reikia tapt alkoholike ar narkomane, kuri spjauna į savo vaiko gyvenimą, tada tapsi didvyre ir apie tave parašys knygą. Tokias moteris reikėtų išvežt į kokią nors negyvenamą salą ir ten palikt, o ne rašyt apie jas ir ne kalbas su jomis vedžiot apie vaiko gražinimą. Joms juk nedaeina, kad vaikas tai ne lagaminas ir ne žaislas: paėmė, atidavė, paėmė... Jei jau vaikas turi kitą gyvenimą- tegul ir gyvena laimingas. Gal ta motera ir nebegers, bet kas iš to? (Be to, netikiu, kad niekaad nebegers, nes buvusių girtuoklių beveik nėra.) Nejau vaiką galima taip plėšyti pirmyn atgal? O jei mamelė vėl pradės gerti, kas tada???