„Pragaras" – tai jaudinantys nuo naujagimio sūnaus ir vyro atskirtos jaunos motinos prisiminimai, kai po patirto sukrečiančio pogimdyminės psichozės priepuolio prieš savo valią buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę Naujajame Džersyje.
Puiku, kad tokios knygos išvysta dienos šviesą.
Tema labai skaudi, bet svarbu apie tai kalbėti...
Puiku, kad tokios knygos išvysta dienos šviesą.
Tema labai skaudi, bet svarbu apie tai kalbėti...
Skirmante P.
2022-02-06
Pradėdama visiškai nesitikėjau tokios tikroviškos istorijos, nes jau tampa įprasta, kad net prisiminimų knygos turi daug pagražinimų ir dažnai panašesnės į roma...
Pradėdama visiškai nesitikėjau tokios tikroviškos istorijos, nes jau tampa įprasta, kad net prisiminimų knygos turi daug pagražinimų ir dažnai panašesnės į romanus.
Nesitikėjau ir tokios jautrios temos. Pogimdyvinė depresija žinoma daugeliui moterų, bet pogimdyvinė psichozė? Mažai kuriai. O knygų, kurios kalbėtų apie neseniai pagimdžiusią moterį, susiduriančią ne su kūdikio auginimo sunkumais, o pačia savimi, tokių knygų mažoka. Iš romanų apie tai rašė J.Picoult, bet daug švelniau.
Čia švelnybių nėra. Tiesiai šviesiai, o priedo sklandžiai, pasakojama patirtis verčia susimąstyti.
Labai daug Korėjos kultūros, tiems, kas nori daugiau sužinoti apie šią šalį, tradicijas, tikrai rasite naujų faktų.
Puikiai aprašyta psichiatrijos klinika, ligonių elgesys, koks geras atokvėpis nuo Fitzek "Paciento", kur nė kruopelytės panašumo į realią tokio tipo įstaigą. Čia viskas taip, kaip turėtų būti. O ligonės mintys būtent tokios, kokiomis gyvena panašių bėdų turintys žmonės. Iškart aišku, kad ši istorija nėra pagražinta patirties versija, kaip "Niekada nesustok" prisiminimai, kuriuose gausu logikos klaidų. Čia nesistengta įtikti skaitytojui, pakreipti į kažką įdomesnio.
Ir tikrovė atliko savo darbą. Prisiminimai puikūs. Slegiantys. Kartais šiurpoki. Tokių niekam nelinkėtum. Bet apie tokias temas reikia kalbėti, nes dažna moteris čia gali atpažinti savo patirtis. Nebūtinai tokias, gal tik trumpus epizodus, bet jie svarbūs ir turi būti pastebėti šeimos narių, padėsiančių joms atsitiesti.
"Štai, kas padaro meilę gražią - žinoti, kad susidursi su mirtimi ir nesėkme, bet vis tiek šokti nuo bedugnės krašto."
Prikaustanti knyga, kuri tikrai nepasimirš.
„Pragaras" – tai jaudinantys nuo naujagimio sūnaus ir vyro atskirtos jaunos motinos prisiminimai, kai po patirto sukrečiančio pogimdyminės psichozės priepuolio prieš savo valią buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę Naujajame Džersyje.
Kai Ketrina su vyru nusprendė palikti Londoną ir plačiai po Jungtines Valstijas išsibarsčiusiems šeimos nariams parodyti naujagimį sūnų, nė nenutuokė, su kokiais iššūkiais teks susidurti. Prieš kelionės pabaigą jai prasidėjo psichozė. Nežinodamas, ko griebtis, vyras žmoną nuvežė į artimiausią psichiatrijos ligoninę, kurioje ši pradėjo sunkų savo tapatybės atkūrimo darbą.
Šiuose atsiminimuose Ketrina leidžiasi savęs suvokimo keliu – pradėdama nuo vaikystės korėjiečių imigrantų šeimoje, per traumuojantį praeities santykį iki užsimezgusios draugystės ir santuokos su Džeimsu. Šias praeities istorijas ji sumaniai supina su ligoninėje praleistų dienų prisiminimais.
Catherine Cho knyga „Pragaras" buvo nominuota „Sunday Times" jaunųjų rašytojų prizui.
EXTRA 70 % nuolaida
3,59 €
11,99 €
Turime sandėlyje
Kupono kodas: EXTRA
Akcija baigiasi už 8d.16:58:05
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Prisijunkite ir už šią prekę gausite 0,12 Knygų Eurų!?
„Pragaras" – tai jaudinantys nuo naujagimio sūnaus ir vyro atskirtos jaunos motinos prisiminimai, kai po patirto sukrečiančio pogimdyminės psichozės priepuolio prieš savo valią buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę Naujajame Džersyje.
Kai Ketrina su vyru nusprendė palikti Londoną ir plačiai po Jungtines Valstijas išsibarsčiusiems šeimos nariams parodyti naujagimį sūnų, nė nenutuokė, su kokiais iššūkiais teks susidurti. Prieš kelionės pabaigą jai prasidėjo psichozė. Nežinodamas, ko griebtis, vyras žmoną nuvežė į artimiausią psichiatrijos ligoninę, kurioje ši pradėjo sunkų savo tapatybės atkūrimo darbą.
Šiuose atsiminimuose Ketrina leidžiasi savęs suvokimo keliu – pradėdama nuo vaikystės korėjiečių imigrantų šeimoje, per traumuojantį praeities santykį iki užsimezgusios draugystės ir santuokos su Džeimsu. Šias praeities istorijas ji sumaniai supina su ligoninėje praleistų dienų prisiminimais.
Catherine Cho knyga „Pragaras" buvo nominuota „Sunday Times" jaunųjų rašytojų prizui.
Atsiliepimai
Paulė
2022-04-03
Oho. Nesitikėjau tokios istorijos. Rekomenduoju!
Kristina R.
2022-03-14
Neverta skaityti man tik laiko švaistymas
Skirmante P.
2022-02-06
Pradėdama visiškai nesitikėjau tokios tikroviškos istorijos, nes jau tampa įprasta, kad net prisiminimų knygos turi daug pagražinimų ir dažnai panašesnės į romanus.
Nesitikėjau ir tokios jautrios temos. Pogimdyvinė depresija žinoma daugeliui moterų, bet pogimdyvinė psichozė? Mažai kuriai. O knygų, kurios kalbėtų apie neseniai pagimdžiusią moterį, susiduriančią ne su kūdikio auginimo sunkumais, o pačia savimi, tokių knygų mažoka. Iš romanų apie tai rašė J.Picoult, bet daug švelniau.
Čia švelnybių nėra. Tiesiai šviesiai, o priedo sklandžiai, pasakojama patirtis verčia susimąstyti.
Labai daug Korėjos kultūros, tiems, kas nori daugiau sužinoti apie šią šalį, tradicijas, tikrai rasite naujų faktų.
Puikiai aprašyta psichiatrijos klinika, ligonių elgesys, koks geras atokvėpis nuo Fitzek "Paciento", kur nė kruopelytės panašumo į realią tokio tipo įstaigą. Čia viskas taip, kaip turėtų būti. O ligonės mintys būtent tokios, kokiomis gyvena panašių bėdų turintys žmonės. Iškart aišku, kad ši istorija nėra pagražinta patirties versija, kaip "Niekada nesustok" prisiminimai, kuriuose gausu logikos klaidų. Čia nesistengta įtikti skaitytojui, pakreipti į kažką įdomesnio.
Ir tikrovė atliko savo darbą. Prisiminimai puikūs. Slegiantys. Kartais šiurpoki. Tokių niekam nelinkėtum. Bet apie tokias temas reikia kalbėti, nes dažna moteris čia gali atpažinti savo patirtis. Nebūtinai tokias, gal tik trumpus epizodus, bet jie svarbūs ir turi būti pastebėti šeimos narių, padėsiančių joms atsitiesti.
"Štai, kas padaro meilę gražią - žinoti, kad susidursi su mirtimi ir nesėkme, bet vis tiek šokti nuo bedugnės krašto."
Prikaustanti knyga, kuri tikrai nepasimirš.
Rūta
2021-12-13
Puiku, kad tokios knygos išvysta dienos šviesą.
Tema labai skaudi, bet svarbu apie tai kalbėti...
Tai knyga, kurią parduoda privatus žmogus. Kai apmokėsite užsakymą, jį per 7 d. išsiųs knygos pardavėjas . Jei to pardavėjas nepadarys laiku, pinigai jums bus grąžinti automatiškai.
Šios knygos būklė nėra įvertinta knygos.lt ekspertų, todėl visa atsakomybė už nurodytą knygos kokybę priklauso pardavėjui.
Atsiliepimai
Oho. Nesitikėjau tokios istorijos. Rekomenduoju!
Neverta skaityti man tik laiko švaistymas
Pradėdama visiškai nesitikėjau tokios tikroviškos istorijos, nes jau tampa įprasta, kad net prisiminimų knygos turi daug pagražinimų ir dažnai panašesnės į romanus. Nesitikėjau ir tokios jautrios temos. Pogimdyvinė depresija žinoma daugeliui moterų, bet pogimdyvinė psichozė? Mažai kuriai. O knygų, kurios kalbėtų apie neseniai pagimdžiusią moterį, susiduriančią ne su kūdikio auginimo sunkumais, o pačia savimi, tokių knygų mažoka. Iš romanų apie tai rašė J.Picoult, bet daug švelniau. Čia švelnybių nėra. Tiesiai šviesiai, o priedo sklandžiai, pasakojama patirtis verčia susimąstyti. Labai daug Korėjos kultūros, tiems, kas nori daugiau sužinoti apie šią šalį, tradicijas, tikrai rasite naujų faktų. Puikiai aprašyta psichiatrijos klinika, ligonių elgesys, koks geras atokvėpis nuo Fitzek "Paciento", kur nė kruopelytės panašumo į realią tokio tipo įstaigą. Čia viskas taip, kaip turėtų būti. O ligonės mintys būtent tokios, kokiomis gyvena panašių bėdų turintys žmonės. Iškart aišku, kad ši istorija nėra pagražinta patirties versija, kaip "Niekada nesustok" prisiminimai, kuriuose gausu logikos klaidų. Čia nesistengta įtikti skaitytojui, pakreipti į kažką įdomesnio. Ir tikrovė atliko savo darbą. Prisiminimai puikūs. Slegiantys. Kartais šiurpoki. Tokių niekam nelinkėtum. Bet apie tokias temas reikia kalbėti, nes dažna moteris čia gali atpažinti savo patirtis. Nebūtinai tokias, gal tik trumpus epizodus, bet jie svarbūs ir turi būti pastebėti šeimos narių, padėsiančių joms atsitiesti. "Štai, kas padaro meilę gražią - žinoti, kad susidursi su mirtimi ir nesėkme, bet vis tiek šokti nuo bedugnės krašto." Prikaustanti knyga, kuri tikrai nepasimirš.
Puiku, kad tokios knygos išvysta dienos šviesą. Tema labai skaudi, bet svarbu apie tai kalbėti...
Stipri knyga, žliumbiau..