Pokyčių kartos Lietuvoje: vertybių kaitos perspektyva (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Aprašymas

Šios monografijos tikslas yra išanalizuoti, kokios vertybinės nuostatos būdingos skirtingoms Lietuvos gyventojų kartoms, ir kaip jos keitėsi per tris dešimtmečius nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Vertybės šiame tyrime suprantamos kaip žmogaus elgesį kryptingai formuojančios, kultūriškai ir socialiai įsišaknijusios, iš kartos į kartą perduodamos, nuo konkretaus konteksto atribotos motyvacinės orientacijos, atspindinčios siekiamybės sampratą – tai, kas laikoma „geru“, „teisingu“ ar „pageidautinu“ tam tikroje visuomenėje. Tokiu būdu, vertybės formuoja žmogaus santykį su savimi, kitais ir visuomene, motyvuoja jo pasirinkimus bei elgesį.

Monografijoje „Pokyčių kartos Lietuvoje: vertybių kaitos perspektyva“ lyginamos šešių dabartinę Lietuvos visuomenę sudarančių kartų – Tarpukario kartos, Pirmosios sovietmečio kartos, Antrosios sovietmečio kartos, Paskutiniosios sovietmečio kartos. Pereinamosios kartos ir Pirmosios nepriklausomybės kartos – vertybinės nuostatos ir jų dinamika, atliekama jų panašumų ir skirtumų analizė. Mūsų tirtų Lietuvos visuomenės kartų gimimo metų skirtumas yra 82 metai (nuo 1918 iki 2000 m.). Šešioms analizuojamoms kartoms teko augti ir savarankišką suaugusio žmogaus gyvenimą pradėti labai skirtingomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis.

Apibendrinant, svarbiausias šios monografijos indėlis į mokslinį žinojimą yra teoriškai pagrįsta ir metodologiškai nuosekli empirinė Lietuvos visuomenės vertybių dinamikos per kartų kaitą analizė, atskleidžianti, kaip istoriniai, socioekonominiai ir politiniai kontekstai formuoja visuomenės vertybes bei tapatybę. Ji įsikomponuoja į šiuolaikinius sociologinius ir antropologinius Lietuvos visuomenės raidos tyrimus, prisidėdama prie kritinių lūžių poveikio socialinei struktūrai ir kultūriniam mentalitetui analizės ir atskleisdama, kaip visuomenės transformaciniai momentai formavo skirtingų socialinių kartų pasaulėžiūrą, vertybinius prioritetus bei pilietinio įsitraukimo būdus.

Monografijoje nagrinėjami vertybiniai pokyčiai šeimos, darbo, religijos, pilietiškumo ir kitose kasdienybės srityse, parodant, kaip tarpgeneraciniai skirtumai veikia kasdienę gyvenseną ir socialines normas. Analizė leidžia empiriškai pagrįstai rekonstruoti socialinės kaitos procesus, juos interpretuojant iš mentaliteto ir kasdienybės perspektyvos, o pasitelkiant lyginamąją tarpkultūrinę prieigą – išryškinant Lietuvos visuomenės vertybinių pokyčių panašumus ir skirtumus kitų Europos šalių kontekste.