PO KARALIAUS STEPONO VĖLIAVOMIS. Aistros, mūšiai, auksas ir nuodai, intrigos ir netikėti siužeto vingiai – tai istoriografine medžiaga paremtas pasakojimas apie XVI amžiaus Lietuvą (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Labai gera literatūrinė kalba.Puikus istorinis romanas.

Puiki istorinė knyga, verta skaitymo.

Prasminga knyga. Daug minčių kyla perskaičius.

Reikia nors lašą , nors pusę lašo, turėti tos kietasprandės, Trimitų herbo, Žemaitijos sūnaus giminės kraujo, (kad ir perpilto operacijos metu) būti Žemaitijos ir Lietuvos laukų, bei klonių patriotu, gerbti jų istoriją ir šiandieninių „kalbininkų“ nesudarkytą, nepridergtą naujadarų ir svetimybių, kalbą, kuri anot Zigmo J. komentaro“...itin turtingos bei vaizdingos kalbos knyga...“, kuri parašytą „...senovine rašaline plunksna skrebinant popieriaus lakštus...“ ir anot autoriaus V. L. Palūkščio eilėraščio „Kapinės“- nevaizduoti savęs, kūliais besiritančios „žinomų žmonių“ girnapusės , nuo kalno per bulvienojus, kad suprastum knygos turinio esmę, anot to paties eilėraščio, šiandien daug jau padugnių elitu apsiskelbė ir meilė Tėvynei, gimtam kraštui, gimtinei, savam sodžiui, pievoms ir kloniams , laukams ir senolių kapinaitėms, aptvertoms žiogrių tvora, liko anapus sąžinės . Kur kas didesnis vertės matas anot V.L. Palūkštis „ Gal suktinę žolės, malonėkit, dar nuo vakar už laisvę miegojau“ „Peizažas prie marių.“ Perskaičiau šitą knygą ir dar kartą perskaičiau , tik jau analizuodamas kiekvieną pastraipą ir taip panorau grįžti į pirmą puslapį , prisėsti prie tų dviejų senolių ir paklausti jų vėlių: - Tai kas gi „...nutiko, kad nė septynioms kartoms nepraėjus jų galingoji Tėvynė- kadais nuo jūros iki jūros nusidriekusi Lietuva – staiga taip sumenko!...“? ir dvelktelėjęs kažkoks vėjo šuoras, gal nuo Lukšto ežero, gal nuo Drobūkščių Palūkstės pievų, lyg senolių vėlių šnabždesys pakuždėjo, „Ji nemirė, kadaise buvo „nuo jūros iki jūros „ ir niekas neturi teisės jos laidoti, nei padugnės, nei elitas, nei „...kekšės liktarnos žaliojo kurso šlaunim tatuiruotom...“, ji apskarus, apdraskyta, vakarų ir rytų vėjų nugairinta, kaip ta, Tautos vėliava su Vyčiu prie „naujo lietuvio“ namo , ant stiebo iškelta, bet pamiršta.

Per kelis paskutinius metus pats geriausias mano perskaitytas istorinis romanas. Įdomiai susipina ir istoriniai įvykiai, ir pagrindinių herojų meilės linija. Lyg ir nieko ten ypatingo toje meilėje, bet rašytojas vis pasuka siužetą kaip nors netikėtai ir įdomiai. Beje, mane sužavėjo labai subtilios erotinės scenos. Taip atvirai ir tuo pačiu NEvulgariai aprašomos. O istorinė pusė nupiešta labai detaliai. Kartais atrodo, kad pats dalyvauji tose kovose ir mūšiuose ar vaikščioji kokiomis 16 amžiaus Vilniaus arba Polocko gatvėmis. Visko čia neišpasakosiu, bet knyga tikrai bus įdomi tiems, kas domisi istoriniais romanais apie Lietuvą.

Autorius negirdėtas. Na ką aš žinau, skaitosi neblogai ir nenuobodus stilius. Man kaip istorinių romanų fanui visai neblogas pasirode.

Per knygų mugę beveik atsitiktinai mano pirkinių krepšy atsirado šita knyga. Nerealus istorinis romanas. Perskaičiau per vieną savaitgalį. Žaviai parašyta.